Kuris geresnis?
Įkelta:
2012-10-22
Nuotrauka
Aprašymas
Darius Petrošius ir Stasys Šedbaras. Romualdo Vaitkaus „Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka

info@taurageszinios.lt

Konservatorius Stasys Šedbaras ir socialdemokratas Darius Petrošius. Pirmąjį spalio 14-ąją palaikė beveik 15 proc., antrąjį – kiek daugiau nei 29 proc. rinkimuose savo pilietinę paraišką išreiškusių Tauragės rajono gyventojų. Iki Seimo abiem – vienas žingsnis. Kuriam tauragiškiai atvers duris į parlamentą? Labiau patyrusiam, bet apkaltintam, kad Tauragę prisiminė tik prieš rinkimus, ar jaunam ir versliam, bet, pasak oponentų, į valdžią besiveržiančiam po žinomo tėvo sparneliu? Laiko apsispręsti – šešios dienos. Antrasis rinkimų turas – spalio 28-ąją. Abiem kandidatams „Tauragės žinios“ pateikė 12 vienodų klausimų.

Stasys Šedbaras

Gimė 1958 m. vasario 10 d. Šilalės rajone Tūjainių kaime

Gyvena Vilniuje

1981 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultete įgijo teisininko specialybę

Socialinių mokslų teisės krypties daktaras

Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas

Pomėgiai: muzika, knygos, medžio darbai

Žmona Onutė, vaikai Tomas, Martynas ir Viktorija

Valdomo turto vertė – 587 tūkstančiai litų

Gauta paskola – 157 tūkstančiai litų

Per metus gavo 102 tūkstančius Lt pajamų, Gyventojų pajamų mokesčio sumokėjo 15 tūkstančių litų

Darius Petrošius

Gimė 1975 m. liepos 2 d. Tauragės rajone Pagramančio kaime

Gyvena Pagramančio kaime

1998 m. Mykolo Romerio universitete įgijo teisininko specialybę

Teisės mokslų daktaras

UAB „Tauragiškių balsas“ direktorius, Prano Petrošiaus įmonės „Rimtija“ direktorius

Pomėgiai: sportas ir medžioklė

Žmona Jūratė, duktė Augustė

Valdomo turto vertė – 170 tūkstančių litų

Suteikta paskola – 1,4 mln. litų

Gauta paskola 26 tūkstančiai litų

Per metus gavo 25 tūkstančius litų pajamų, Gyventojų pajamų mokesčio sumokėjo 3400 litų

TŽ. Tauta atominei elektrinei pasakė aiškų „ne“. Kaip su šiuo sprendimu turėtų elgtis naujasis Seimas? Juk referendumas buvo patariamasis – jei mes patariame savo išrinktiesiems, jie šio patarimo turėtų klausyti.

Stasys Šedbaras. Jeigu kalbėsime apie „Tvarkos ir teisingumo“ programą, jie taip delikačiai nutyli, kad jų rinkiminėje programoje yra aiškiai įrašyta, kad jie už atominę energetiką. Dabar socialdemokratai. 2007 metų įstatymas, kurį mes koregavome tik dėl to, kad turime konkretų statytoją, yra priimtas jų Vyriausybės jų daugumos laikais. Tai va dabar susidaro tokia savotiška situacija: Krikščionių partija inicijavo referendumą, kai kurios partijos palaikė. Ta politinė jėga, kuri atsidurs parlamentinėj daugumoj, turės kažkokiu būdu kalbėti su tauta. Bet reikalas tas, kad tai nėra tik įstatymo, kurį galima keisti, reikalas. Tai ir derybų su užsienio investuotoju reikalas. Ir tos derybos yra tolokai pažengusios. Tai nebus tokia lengva užduotis, bet kadangi konsultacinis referendumas įvyko, per mėnesį po jo rezultatų paskelbimo Seimas turės svarstyti, kaip įgyvendinti tuos patarimus.

Darius Petrošius. Turėtų būti taip, kaip pasakė tauta. Nesvarbu, kad referendumas tik patariamasis, tauta „ne“ pasakė ryškia persvara. Tam projektui, koks jis yra parengtas, aš sakau „ne“. Mano pozicija tuo klausimu ir, kiek girdėjau, socialdemokratų nesikeičia. Jeigu projekto sąlygos pasikeistų iš esmės, net ir tokiu atveju dar kartą reikėtų paklausti patarimo tautos.

TŽ. Kandidatai į Seimą tik ir tekalba – atgaivinsime smulkųjį verslą, pritrauksime investicijas. Tačiau niekas neįvardija, kokiu būdu tai padarys. Išvardykite metodus, kuriuos esate numatęs siūlyti, kaip gaivinti verslą.

Stasys Šedbaras. Mūsų programa tuo ir pasižymėjo, kad ten buvo ne tik žodžiai „pritrauksim“, „gaivinsim“, bet ir buvo tam tikrų konkrečių priemonių. Aš kalbu kaip vienmandatininkas, kaip žmogus, kuris kažkada pats turėjęs savo verslą – samdęs žmones, teikęs paslaugas, mokėjęs mokesčius. Visų pirma vienas gerų dalykų yra mokesčių sistemos stabilumas. Kokių nors didesnių mokesčių pakeitimų po to, kai subalansavom biudžetą iškart po rinkimų, nebuvo. Kitas dalykas – verslui palankios aplinkos sukūrimas. Standartinę įmonę dabar galima registruoti internetu, ką tik įsigaliojo Mažųjų bendrijų įstatymas. Tai nepaprastai svarbus dalykas, reikėtų kažkaip pareklamuoti, kad žmonės apie šį įstatymą pasiskaitytų. Jis atveria kelią šeimos įmonės verslui, du–trys šeimos nariai gali registruoti įmonę ir tai labai paprasta, nereikia nei finansininko, nei vadovo. Manau, kad šiuo metu per visą Lietuvą yra iš esmės pasikeitęs Mokesčių inspekcijos požiūris į mokesčių mokėtojus, Mokesčių inspekcija daugiau yra konsultantas nei baudėjas. Mus bando apkaltinti, kad niekas nepasikeitė, pasikeitė, kontrolės sumažėjo. Nebeliko apskričių viršininkų administracijų, kitų įstaigėlių. Verslui tai labai svarbu. Kita vertus, mokesčius reikia mokėti.

Darius Petrošius. Tai pirmiausia – mokestinė aplinka. Reikėtų nustoti kaitalioti įstatymus. Kodėl šiandien verslas baiminasi investuoti Lietuvoje? Tai baimė dėl mokesčių keitimosi. Mokestinė aplinka turi būti stabili. Jei kalbama apie mokesčių didinimą, tokiu atveju verslą reikėtų informuoti 6–12 mėnesių iki mokesčių pakeitimo. Keisti mokesčius per naktį – didžiausia katastrofa. Reikėtų vengti mokesčių, kurių administravimas yra labai sunkus ir kurie duoda labai abejotiną naudą. Pavyzdžiui, dabartinis Nekilnojamojo turto mokestis man kelia labai daug klaustukų.

TŽ. Ar Jūs už mokesčių mažinimą? Jei taip, kokių?

Stasys Šedbaras. Aš neįsivaizduoju, kurį mokestį mes dabar galėtume sumažinti. Jeigu kažkokį mokestį sumažiname, turime iš karto pasakyti, iš kur biudžetas paims pajamų. Šiuo metu biudžetas labai sunkiai balansuojamas ir mes negalime leisti sau didelių išlaidų, išskyrus pensijų atkūrimą. Jei mažinsime mokesčius, turėsime skolintis. O tai ne išeitis, tai būtų perkrovimas savo problemų ant vaikų ir jų vaikų pečių. Pelno mokestis šiuo metu yra vienas mažiausių Europoje, Pridėtinės vertės mokestis tikrai ne didžiausias. „Sodra“ skaudžiai kerta per vidutinį verslą, bet mūsų proporcijos tarp vyresnio amžiaus žmonių ir įmonių, tai yra dirbančių žmonių, didelės, taip, kad kol kas mažinti mokesčių „Sodrai“ galimybių neturime. Patikėkite, mokesčių „Sodrai“ nemažins bet kas, kas ateis į Seimą dabar.

Darius Petrošius. Kad mokesčius mažinsime, tai tikrai stebuklų nebus. Apie mokesčių mažinimą aš galiu kalbėti tik keliose pozicijose. Pridėtinės vertės mokestis maistui turi būti 9 procentai. Tai leistų atsigauti eiliniam žmogui. Vaistams, šildymui PVM lengvatos turi išlikti, kas dėl žiniasklaidos, nežinau. Kitas aspektas – tų žmonių, kurie mažiau uždirba, neapmokestinamas minimumas turėtų būti žymiai didesnis. Tam, kad mes normaliai konkuruotume su kitų šalių rinkomis, reikia su „šešėliu“ normaliai tvarkytis. Kita vertus, verslą kontroliuojančių institucijų yra be galo daug. Aš, kaip Tarybos narys, jūs turbūt žinot, kiek galėjau, tiek smulkiam verslui padariau, daugiau nieko negaliu. Manau, kad jauną žmogų jo pirmoje darbovietėje reikia visai atleisti nuo mokesčių. Bet šiuo atveju konkretizuoti negaliu.

TŽ. Nusakykite, kaip įsivaizduojate šeimos koncepciją. Ar viena vaiką auginanti moteris yra šeima, ar ne? Ar du vienos lyties bendrą ūkį kuriantys žmonės gali būti laikomi šeima?

Stasys Šedbaras. Mūsų teiktoj Konstitucijos pataisoj kaip tik ir buvo, kad šeima – ne tik tėtis, mama ir vaikai. Mūsų paskutiniame variante buvo tėvystė ir motinystė: tėtis su vaikučiu, mama su vaikučiu. Jie yra šeima. Jei vyras su moterimi nesusituokę, jie tarpusavyje nėra šeima. Bet vaikų atžvilgiu jie yra šeimos. Nežinau, kodėl šitas mūsų pasiūlymas netiko. Gal tai net ne tikimo reikalas, o tiesiog neatėjo balsuoti kai kurie mums žinomi žmonės. Dėl vienos lyties kartu gyvenančių asmenų niekaip negalėčiau suprasti. Aš suprantu, kad šeimos paskirtis nuo amžių amžinųjų yra gimdyti vaikučius, užtikrinti tautos, valstybės reprodukcinę funkciją. Ir ne tik gimdyti, bet ir išauklėti, išleisti į gyvenimą. O vienos lyties asmenys kaip tuos vaikus jie gimdys? O jeigu įsivaikins, kokias moralines nuostatas jam įdės? Man atrodo, kad niekas tų žmonių neskriaudžia. Jie gali gyventi, vesti bendrą ūkį, turtinius santykius apibrėžia Civilinis kodeksas, bet jie nėra šeima.

Darius Petrošius. Kalbant apie vieną mamą, vieną tėvą ar vieną senelį su vaiku, kaip ten bebūtų, man tai yra šeima. Buvo įvairių čia tų sąvokų: ir nedarni, ir krizę išgyvenanti šeima. Tačiau mes negalime dėti tokių terminų. Tai diskriminuoja. Vienos lyties asmenys, mano nuomone, nėra šeima. Gal jie gali vadintis partneriais. Ir visumoj dėl kartu gyvenančių tos pačios lyties asmenų mes daugiau negu jie diskutuojam. Jei tokie asmenys galėtų įsivaikinti, vaikui, mano nuomone, toks gyvenimas būtų žala.

TŽ. Ar Jūs už tai, kad būtų didinamas minimalus atlyginimas? Jei taip, nuo kada ir kokio dydžio jis būtų?

Stasys Šedbaras. Minimalus atlyginimas iš lėto turėtų būti didinamas nuolat. Iš lėto todėl, kad norint padidinti turi susitarti trys subjektai: verslininkų asociacijos, profsąjungos ir Vyriausybė. Vyriausybė tikrai neprieštaravo, bet negalėjo susitarti profsąjungos su darbdaviais. Tačiau mažos įmonės vargu ar pajėgs mokėti didesnius atlyginimus. Negali vien Vyriausybė ar Darbo partija imti ir pakelti atlyginimus. Institucijos turi susitarti. Žinoma, atlyginimams didinti reiks papildomų lėšų, tačiau tiems žmonėms, kurie tiek uždirba, tie keli šimtai litų būtų didelė paskata.

Darius Petrošius. Minimalus atlyginimas turi būti didinamas kaip tik įmanoma greičiau. Tik atėjusi nauja Vyriausybė, nauja Seimo dauguma iš karto turi imtis to klausimo. Mūsų manymu, tai turi būti 1000 litų. Tai pirmiausiai reikalinga tam, kad būtų didinamas atotrūkis tarp socialinės pašalpos lygio ir minimalaus atlyginimo.

TŽ. Ar pritariate tiesioginiams merų rinkimams?

Stasys Šedbaras. Pritariu, bet su viena sąlyga. Reikia parengti koncepciją, koks meras tai būtų: ar jis vykdomosios valdžios, ar atstovaujamosios. Ir tada paaiškės, kuriuos įstatymus keisti. Keisti reikės ir Konstituciją. Aš būčiau už tai, kad tiesiogiai išrinktas meras būtų stipri vykdomoji valdžia ir tvarkytųsi kaip gaspadorius savo ūkyje.

Darius Petrošius. Pritariu. Mūsų manymu, tiesioginiai merų rinkimai jau turėjo būti.

TŽ. Ar pritariate balsavimui internetu? Kodėl?

Stasys Šedbaras. Jeigu būtų pasiūlytas modelis užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, galima būtų svarstyti. Kai pradėjome kalbėti apie balsavimą Lietuvoje, į komiteto posėdį atėjo net ir nekviesti keletas jaunų specialistų tos srities ir jie mums parodė, kaip galima paveikti rezultatus ir kaip galima netgi visiškai sutrikdyti rinkimus. Konstitucinė pareiga – ateiti tą dieną ir balsuoti, nedaug tų pareigų žmonės turi. Bet, žinoma, aš tikrai svarstyčiau galimybę balsuoti internetu išvažiavusiems į užsienį piliečiams.

Darius Petrošius. Irgi pritariu. Tokiam mes jau laikmety gyvenam, plius labai daug Lietuvos Respublikos piliečių turim gyvenančių užsienyje, žinoma, labai gaila, kad taip yra. Estai šią sistemą puikiausiai bando, nematau jokios problemos, turim juk elektroninį parašą. Žinoma, dar turėsim ketverius metus sudėlioti viską į vietas. Vyresnio amžiaus žmonės turės alternatyvą, kaip ir iki šiol, į rinkimus galės eiti.

TŽ. Ar reikia kelti atlyginimus policijos pareigūnams?

Stasys Šedbaras. Jų atlyginimai tikrai per maži. Jei kitąmet, kaip prognozuojama, Bendrasis vidaus produktas kils 2,6 procento, mes turime galvoti apie atlyginimų didinimą pareigūnams. Esame parengę visą kompleksą priemonių, kuris padės policijos pareigūnams daugiau uždirbti. Pagal šią sistemą, jei tik Seimas pritars, o aš manau, kad pritars, bus įvedamas modelis pagal metinius darbo rezultatus, gali būti suteikiama teisė į lengvatinę paskolą būstui įsigyti, numatomos visai kitokios karjeros galimybės. Dabartinė valstybės tarnautojų atlyginimų skaičiavimo sistema visiškai netinka policijai.

Darius Petrošius. Policijos pareigūnai neseniai rengė protesto akcijas ir reikalauja darbo užmokestį pakelti 30 procentų, mokėti už viršvalandžius, nustatyti 40 valandų darbo savaitę. Čia nereikia jokio dviračio išradinėti, reikia tik daryti tai, kas yra natūralu, ką nusako Darbo kodeksas. Aš nesakau, kad būtinai reikia didinti 30 procentų. Turim tą, ką turim. Su biudžetu turim problemų, todėl negaliu pasakyti, kaip bus.

TŽ. Kiek lėšų išleisite savo rinkiminei kampanija?

Stasys Šedbaras. Jau išleidau netoli 20 tūkstančių litų. Planuoju dar daug ką padaryti, bet nebent už savo lėšas. Kitų lėšų neturiu.

Darius Petrošius. Apie 20 tūkstančių litų.

TŽ. Kokią knygą šiuo metu skaitote?

Stasys Šedbaras. „Julijų Cezarį“. Tai biografinė knyga. Šiaip skaitau labai daug istorinės dalykinės literatūros. Labai domiuosi Lietuvos istorija.

Darius Petrošius. Skaitau „Toyota“. Sėkmės kelias“. Neprisimenu, kas autorius. Tai knyga apie gamybos sistemą, kuri labai efektyvi.

TŽ. Ar išrinktas į Seimą pirksite naują kostiumą?

Stasys Šedbaras. Na, žinote, per metus susidėvi du kostiumai. Apsižiūrėjau, kad pavasarį turbūt jau reikės įsigyti naują. Susidėvi greitai, priklauso, kiek Seime sėdi. Aš kadangi visada būnu iki paskutinio registravimosi septintą–aštuntą valandą, tai kostiumas susidėvi greičiau.

Darius Petrošius. Perku ir pirksiu. Negaliu pasakyti, kas kiek laiko keičiu kostiumą. Reikia vyrui kostiumą turėti, ir ne vieną.

TŽ. Kodėl Tauragės rinkėjai sekmadienį turėtų balsuoti už Jus?

Stasys Šedbaras. Pasakysiu nei kukliai, nei nekukliai: amžius ir sveikata ir tos pilkosios ląstelės leidžia dar veikti. Ta patirtis, kurią man likimas lėmė, parlamente man leidžia dirbti paprastai ir suprantamai. Norėčiau ją žmonėms atiduoti. Galėčiau eiti į verslą ir kritikuoti valdžią, bet nuo kritikos juk niekas nepasikeis, reikia eiti ir daryti.

Darius Petrošius. Pirmiausiai todėl, kad esu tauragiškis. Antra – esu socialdemokratas. Mes esam solidi partija. Trečia – būdamas vienas iš mūsų visų, labai gerai žinau problemas, kurios aktualios Tauragei. Mano išsilavinimas, patirtis man leistų Seime atstovauti taip, kaip niekas iki šiol dar Tauragei neatstovavo.

Nuotrauka
m
Tauragės kultūros centro ir asmeninio archyvo nuotraukos
Įkelta:
2024-05-03
Paskendę darbiniuose ir buitiniuose rūpesčiuose reta šeima prisimena, jog be aprūpinimo materialine gerove tėvų pareiga vaikuose ugdyti ir meilę tėvynei. Šią pareigą sėkmingai atlieka Valinčių šeima. Tiek tėvai, tiek vaikai priklauso šokių ar dainų kolektyvams, kartu keliauja, kuria tradicijas, mini valstybines šventes. O svarbiausia, myli ir gerbia vienas kitą.  
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2024-04-27
Šiandien, apie 14 val., specialiosioms tarnyboms pranešta, kad kilo gaisras Leikiškės sąvartyne. Gaisrą pastebėjo ir specialiąsias tarnybas informavo sąvartyne dirbusi dispečerė. Degė apie 70 kv. m sąvartyno ploto. Nuo degusio ploto patraukta technika.
Nuotrauka
Nuošliauža
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2024-04-23
2024 m. sausio 24–25 dienomis, prasidėjus staigiam atšilimui, į Jūros upę nuslinko nemaža dalis šlaito, daugiamečiai medžiai bei dalis pėsčiųjų ir dviračių tako. Dėl susidariusios situacijos sausio 25 dieną, 10 val. surengtas Tauragės rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdis, o tos pačios dienos vakare Tauragės mieste paskelbta ekstremalioji situacija.
Nuotrauka
Aleja
Įkelta:
2024-04-22
Tauragės rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį su UAB „Hidroterra“ dėl dalies Jūros upės šlaito nuo Dariaus ir Girėno g. Iki J. Tumo – Vaižganto g., Tauragės mieste (prie „Versmės“ gimnazijos), nuošliaužos padarinių pašalinimo (avarijos grėsmės pašalinimo) ir šlaito sutvirtinimo projekto parengimo darbų.
Nuotrauka
inkilai
Tauragės apylinkės teismo nuotrauka
Įkelta:
2024-04-22
Lietuvos teismų bendruomenė palaikydama Ukrainą kovoje už laisvę bei prisidėdama prie Pakruojo dvaro ir organizacijos „Stiprūs Kartu“ inicijuotos paramos akcijos „Laisvės paukščiai“  sukūrė net 16 unikalių inkilų. Juos nuo kitos savaitės pradžios, t. y. nuo 2024 m. balandžio 22 d. iki balandžio 28 d. bus galima įsigyti aukciono būdu puslapyje www.laisvėspaukščiai.lt.
Nuotrauka
smurtas
Pexels.com/SHVETS asociatyvi nuotr.
Įkelta:
2024-04-19
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad Lietuvoje veikia pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims sistema ir pagalbos tarnybų tinklas. Šiuo metu šalyje yra 23 akredituotos pagalbos tarnybos, kurios teikia pagalbą nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims. Nukentėjęs asmuo gali kreiptis į bet kurią pagalbos tarnybą. Iš viso per praeitus metus suteikta apie 15 tūkst. įvairių paslaugų nukentėjusiems asmenims. Akredituotai pagalbai teikti šiemet skirta 500 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Nuotrauka
defi
Įkelta:
2024-04-18
Šį mėnesį Tauragės ir rajono ugdymo įstaigose „įsikūrė“ daug kam iki šiol tik filmuose apie mediciną matyti prietaisai – pusiau automatiniai defibriliatoriai. Sunku ištarti ne tik  įrenginio pavadinimą, ugdymo įstaigų bendruomenėms tenka pratintis ir su mintimi, kad ištikus nelaimei būtent jiems teks teikti pirmąją pagalbą blogai pasijutusiam asmeniui. Ir ne tik kolegai ar mokiniui: bet kam iš gatvės.
Nuotrauka
tesimas
www.karjerastau.lt nuotrauka
Įkelta:
2024-04-17
Teisininko profesija itin populiari, šią studijų kryptį kelintus kelerius metus iš eilės absolventai renkasi noriai. Kaip vyksta darbas teisme ir kaip tampama teisėju Tauragės Mažvydo progimnazijos aštuntokai balandžio 9 d. sužinojo lankydamiesi Tauragės  miesto apylinkės teisme.
Nuotrauka
rinkimai balsavimas
Įkelta:
2024-04-16
Artėjant Respublikos Prezidento rinkimams, Referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, rinkimams į Europos Parlamentą bei Seimo rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) inicijuoja pilietinę akciją „Aš Balsuosiu" ir kviečia rinkėjus įsitraukti ir parodyti apsisprendimą dalyvauti artėjančiuose rinkimuose.
Nuotrauka
caritas
Renaldas Malychas nuotraukos
Įkelta:
2024-04-15
Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ Tauragėje veikia jau pusantrų metų. Net iki trijų darbuotojų išaugęs skyrius kartu su vietinių savanorių pagalba nuveikia didelius ir svarbius darbus – maistu remia beveik 3 tūkst. nepasiturinčių Tauragės rajono gyventojų, per mėnesį vien iš prekybos centrų nuo išmetimo išgelbėja virš 5 tonų gero maisto, o socialinėje valgykloje karštą valgį iš „Maisto banko“ komandos rankų gauna daugiau nei 100 skurdžiausiai gyvenančių tauragiškių. 
Nuotrauka
paeliai
Įkelta:
2024-04-15
Nuo šiandien, balandžio 15 d., ūkininkai gali elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) ir pradėti pildyti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo paraiškas, kurias patvirtinti bus galima iškart, kai tik bus gautas oficialus Europos Komisijos patvirtinimas dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano keitimų.
Nuotrauka
Miskasodis
Įkelta:
2024-04-15
Valstybinių miškų urėdija, Aplinkos ministerija ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras kviečia į Nacionalinį miškasodį „Kad giria žaliuotų“ – kelių dešimčių metų tradicija tapusią medžių sodinimo šventę, suburiančią visus – suaugusius, vaikus, bendruomenes, įmones ir organizacijas. Šiais metais miškasodis kviečia švęsti Lietuvos dainų šventės šimtmetį ir pasodinti medžius 100-e Lietuvos girių
Nuotrauka
Tarp egz
Įkelta:
2024-04-12
Šių metų tarpinių patikrinimų sesija bus laikoma pilotine, vienuoliktokų šiemet pasiekti rezultatai bus neprivalomi ir tik jų pačių pageidavimu galės būti įskaityti į galutinį valstybinio brandos egzamino vertinimą. Likusieji trys tarpiniai vyks – į juos galės ateiti norintieji mokiniai. Apie tai šiandien pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Nuotrauka
Defibliristorius
Įkelta:
2024-04-11
Siekiant užtikrinti, kad kritinių sveikatos sutrikimų atvejais kaip galima greičiau ir kokybiškiau būtų suteikiama pirmoji medicinos pagalba, Tauragės rajono savivaldybė įsigijo 16 automatinių defibriliatorių, kurie įrengti ugdymo įstaigose.
Nuotrauka
Namai
Tauragės rajono savivaldybės nuotraukos
Įkelta:
2024-04-11
Vakar atidaryti bendruomeniniai vaikų globos namai, esantys Veterinarijos g. 10. Čia vaikams sukurta gyvenimui šeimoje artima aplinka – jie turi savo kambarius, kuriuose gyvena po du vaikus. Artimesniam bendravimui naujųjų namų gyventojai gali susirinkti į svetainę kurioje yra televizorius, minkštasuoliai, laisvalaikiui skirti žaidimai.
Nuotrauka
smurtas
Tauragės apskrities policijos feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2024-04-10
Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija balandžio mėnesį skelbia seksualinio smurto prevencijos mėnesiu, kurio metu siekiama atkreipti dėmesį į seksualinio pobūdžio nusikaltimus ir kviečiama nebijoti kreiptis pagalbos. 77 proc. Lietuvos gyventojų yra patyrę seksualinį priekabiavimą. Seksualinę prievartą be išžaginimo išgyveno beveik kas antras Lietuvos gyventojas, rodo 2023 m. atliktas tyrimas.* Deja, tai vis dar yra latentiniai nusikaltimai, apie kuriuos neretai nutylima dėl baimės, gėdos, streso, stigmos ir aukų kaltinimo. 
Nuotrauka
rinkimai
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2024-04-09
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) balandžio 9 d. priėmė sprendimus registruoti likusius 5 kandidatus dalyvauti gegužę vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose. Antradienį sprendimai priimti dėl Giedrimo Jeglinsko, Andriaus Mazuronio, Eduardo Vaitkaus, Igno Vėgėlės ir Remigijaus Žemaitaičio. Jie visi įregistruoti kandidatais šiuose rinkimuose.