Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Užsienio reikalų ministerija skelbia, kad Rusijos Federacija iki šiol Lietuvai nepateikė atsakymų, kodėl Kaliningrado atominę elektrinę pasirinko statyti visai šalia Lietuvos sienos ir neatliko seisminių tyrimų. Nuo sparčiai kylančios Kaliningrado atominės elektrinės iki Tauragės miesto – apie 30 km, iki Pagėgių savivaldybės – dar mažiau. Savo ruožtu elektrinės statytojai – Rusijos bendrovė „Rosatom“ praneša, kad Lietuvai pateikta visa įmanoma informacija, tačiau Lietuvos Vyriausybė nepageidauja ne tik su statybomis susipažinti, bet ir surengti oficialios delegacijos į šį objektą vizito.
Klausė 14 kartų
Išplatintame pranešime spaudai Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) nuodo, kad tik gavus esminius atsakymus į Vyriausybės klausimus iš Rusijos atominės elektrinės statytojų būtų galima surengti viešuosius svarstymus Lietuvoje. Ministerijos teigimu, Rusija neatsakė, kodėl projektui vykdyti pasirinkta būtent ši aikštelė, nuo Lietuvos sienos nutolusi 11 km. Anot ministerijos atstovų, kaimyninė šalis nepaaiškino ir to, kodėl iki šiol neatlikti seisminiai aikštelės tyrimai. Teigiama, kad atliekant poveikio aplinkai vertinimą vadovaujamasi 1999 m. seisminio pavojingumo žemėlapiu, o 2004 metais įvykęs žemės drebėjimas šioje srityje buvo stipresnio intensyvumo nei numatyta šiame žemėlapyje.
URM teigimu, Lietuva iki šiol negavo atsakymų, kaip bus aušinamas jėgainės reaktorius. Be to, nesąs išnagrinėtas rezervinio vandens kaupimo būdas ir kiekis, nepateikti skaičiavimai, kad jo pakaks avarijos atveju.
Ministerija teigia, kad per pastaruosius trejus metus su šiais klausimais į Rusijos Federaciją Lietuva kreipėsi 14 kartų, tačiau atsakymų į juos nesulaukta. Paskutinį kartą į Rusiją kreiptasi šių metų sausio 5 d., tačiau oficialaus atsakymo Rusija nepateikė iki šiol.
Dirbs 7000 darbuotojų
„Tauragės žinios“ susisiekė su Lietuvos Respublikos konsule Kaliningrado srities Sovetsko mieste. Tačiau informacijos, susijusios su Kaliningrado atominės elektrinės statybos darbais, konsulė Liuda Kleimionova nekomentuoja.
Redakcijai konsulatas perdavė tik Nemano mieste leidžiamą laikraštį „Nemano žinios“, kurio naujausiame numeryje skelbiama informacija, susijusi su atominės elektrinės statybos darbais. Vietos žiniasklaidos priemonėse žinučių apie sparčiai kylančią elektrinę pasirodo nuolat.
Kaip straipsnyje „Trijų programa“ rašo „Nemano žinių“ korespondentė N. Tamrazova, visi Nemano miesto ir apylinkių gyventojai pritaria greta jų namų statomos atominės elektrinės projektui ir tikisi, kad Nemanas taps vienu perspektyviausių Kaliningrado srities miestų. Rugsėjo pradžioje elektrinės statybų aikštelėje, pasak „Nemano žinių“, lankėsi Kaliningrado srities gubernatorius N. Cukanovas.
Kartu su kitais oficialiais asmenimis N. Cukanovas, apžiūrėjęs atominės elektrinės statybų darbus, pareiškė, kad naujoji elektrinė turės didžiulės teigiamos įtakos ne tik Nemano, bet ir Krasnoznamensko bei Sovetsko regionams. Teigiama, kad artimiausiais metais greta elektrinės iškils 172 tūkstančiai kv. m gyvenamojo ploto pastatų, tai būsiantys 2–3 butų kotedžai ir daugiaaukščiai namai, mokykla, vaikų darželiai, sporto kompleksai, bus įkurta daugybė kitų socialinių įstaigų. Šioms statyboms, pasak N. Cukanovo, prireiks 18 milijardų rublių. Naujajame mikrorajone bus nutiesti nauji keliai, formuojami žemės sklypai, įvestos visos reikalingos komunikacijos.
„Rosatomo“ bendrovės, statančios atominę elektrinę Kaliningrado srityje, atstovų teigimu, šiuo metu atominės aikštelėje nuolat dirba apie 1300 darbuotojų. Esą vien liepos mėnesį į darbą priimta 200 naujų specialistų, rugpjūtį – dar 300. Planuojama, kad šių metų pabaigoje elektrinės statybų aikštelėje dirbs 2500 darbuotojų. Esą dauguma šių darbuotojų – Kaliningrado srities gyventojai. Statybų pikas numatomas 2014–2015 metais. Esą tais metais elektrinės statybų aikštelėje dirbs iki 7000 darbuotojų. Planuojama, kad jėgainė pradės veikti 2016-aisiais.
Rusijos strėlės – Lietuvai
Viešėdamas elektrinės statybų aikštelėje Kaliningrado srities gubernatorius N. Cukanovas metė repliką užsienio žurnalistams: „Atsakydami į užsienio žurnalistų, kurie reguliariai domisi Baltijos atominės elektrinės statybomis, klausimus mes sakome, kad jėgainė statoma. Statoma pačiais saugiausiais šiandienos metodais. Ir nepaisant jų troškimo, kad jėgainė nebūtų statoma, darbai vyksta pagal grafiką“.
Priekaištų Lietuvai negaili ir Baltijos atominės elektrinės statytoja – bendrovė „Rosatom“ viešai teigdama, kad Lietuvai pateikti visi įmanomi atsakymai. Esą atvirkščiai – Lietuva pati nieko nenori žinoti apie kaimyninės šalies vykdomus darbus ir nesikreipia į Rusijos Federaciją prašydama į atominės statybų aikštelę įsileisti oficialių asmenų ir žurnalistų delegacijas. „Rosatom“ teigimu, Baltijos atominė elektrinė statoma dešimties regionų apsuptyje. Esą devyni jų pritaria elektrinės statyboms, išskyrus vienintelį – Lietuvą. Esą tik Lietuva skundžiasi negaunanti reikiamos informacijos, kai kiti regionai „dėl to neišsakė jokių priekaištų Rusijai“ – skelbiama bendrovės „Rosatom“ interneto svetainėje.
„Rosatom“ teigimu, 65 proc. lietuvių yra prieš atominės elektrinės statybas „savo namuose“. Tiesa, kokios apklausos duomenimis „Rosatom“ vadovaujasi, neatskleidžiama.
Ministerija susitikimų neorganizuoja
Kaip „Tauragės žinias“ informavo Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Gina Kazlauskienė, į Kaliningrado srities atominės elektrinės statybų aikštelę buvo pakviesti keleto didžiųjų šalies dienraščių žurnalistai.
– Tiksliai nežinau, ar jau išvyko, ar tik planuoja į Kaliningrado sritį vykti didžiųjų dienraščių žurnalistai. Tačiau jie vyksta Rusijos atstovų kvietimu, tokio susitikimo ministerija neorganizavo. Kas dėl kitų specialistų galimo vizito į Rusijos atominės statybų aikštelę, nesame gavę jokio oficialaus kvietimo, – sakė G. Kazlauskienė.
Nors Rusija ir teigia, kad Lietuvai yra pateikusi visus atsakymus į rūpimus klausimus, esą dokumentai net išversti į lietuvių kalbą, dėl Kaliningrado atominės statybų, G. Kazlauskienė sako, kad tai netiesa, o Rusijos skelbiamą informaciją Lietuvos atžvilgiu vadina propaganda.
