Kalendorių papuošė ruduo. Šiandien Tauragės miestas ir rajonas švenčia Mokslo ir žinių dieną. Kokius jausmus ši šventė sukelia ją pirmą kartą pažinsiančiam ir kokius – iki širdies gelmių išsiilgusiam? „Tauragės žinios“ sveikina visus mokslo, knygos, žodžio ir skaičių darbininkus su nuostabiausia vaikystės, jaunystės ir spalvingiausių žiedų diena!
„Versmės“ gimnazijos ketvirtokai (dvyliktokai) Vilius Šeimys, Ignas Sudentas ir Giedrė Šadbaraitė
Paklausti, ar laukia pirmadienio, rugsėjo 3-osios, kai prasidės jiems jau paskutiniai moksleiviški mokslo metai, aštuoniolikmečiai atsako – ir taip, ir ne. Kodėl?
– Liūdna, kad tai paskutiniai metai, kad netrukus viskas kardinaliai pasikeis ir kad jau nuo rugsėjo reikės mokytis ypač daug, nes laukia egzaminai ir, žinoma, todėl, kad baigiasi vasara, paskutinė laisva vasara, – sako Vilius.
Šią, nors ir nelabai saulėtą ir karščio kiek pagailėjusią, vasarą Vilius, Ignas, Giedrė ir dar visas būrys jų bičiulių sako nenuobodžiavę – kaip ir dauguma aštuoniolikmečių, mokėsi vairuoti, visas Tauragės apylinkes išmaišė dviračiais, daug bendravo ir, žinoma, linksminosi.
– Be to, ne vienas dirbome, kad savo pinigėlių turėtume, kad nereikėtų iš tėvų kaulyti, – atskleidžia jaunuoliai.
„Versmės“ gimnazijos ketvirtokai, paklausti, su kuriais mokytojais susitikti jiems bus maloniausia, nesutrinka ir vieną po kitos vardija pedagogių pavardes – su Dainora Kaminskiene, Vilija Sabutiene (deja, gimnazijoje šiemet ji nebedirbs), Jūrate Orloviene, Nijole Katauskiene, Stase Vainoriene, Rasvita Jankauskiene, Vitalija Kalašinskiene. O kitų metų pavasarį palikdami mokyklą abiturientai tikina turės ką iš jos „išsinešti“ – įgytas žinias, linksmus prisiminimus ir naujas pažintis.
Ko palinkėtumėte savo bendraamžiams, kuriems šie mokslo metai taip pat paskutiniai? – Viliaus, Giedrės ir Igno klausia „Tauragės žinios“.
– Linkime, kad kiekviena diena mokykloje būtų įsimintina, kad vertintume vieni kitus, kad išsiskyrus keliams draugystė nenutrūktų. Žinoma, sėkmės egzaminuose, ypač tiems, kurių prigimtis yra tinginio, taip pat, kad įstotų ten, kur nori, ir kad nepamirštų ir vertintų mokyklą bei mokytojus, – linkėjimų pažėrė būsimieji abiturientai.
Adelė Bendikienė, buvusi Tauragės Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja
83-ejų Adelė Bendikienė puikiai prisimena ir tas dienas, kai būdama mokinė šventė rugsėjo 1-ąją, ir tas, kai į Mokslo ir žinių dieną lydėjo savo vaikus, ir tas, kai tą dieną buvo šalia savo auklėtinių. Tapti pradinių klasių mokytoja ponia Adelė niekada nesvajojo – norėjo būti miškininkė. Tačiau likimas susiklostė taip, kad mokytojauti pradėjo tik baigusi vidurinę, mat tais laikais daug mokytojų buvo ištremta ir reikėjo, kad kažkas juos pavaduotų. Jau bemokytojaudama, neakivaizdiniu būdu baigė Šiaulių pedagoginį institutą. A. Bendikienė „Tauragės žinioms“ prisipažino, kad kiekviena diena per tuos 42-ejus metus, praleistus mokykloje, buvo didesnė ar mažesnė šventė.
– Rugsėjo pirmoji man asocijuojasi su puokštėmis gėlių, gatvėmis, pilnomis uniformuotų mokinių, ir didele pagarba mokytojams tiek iš tėvų, tiek iš pačių moksleivių. Būdavo labai gražu. Visai ką kita pamačiau, kai mokėsi mano vaikai ir ypač, kai anūkai. Rugsėjo pirmąją susirinkdavome į aikštę, vienuoliktokai lydėdavo pirmokėlius, vėliau vykdavo vakaronė, bet apie jokius rūkymus ir gėrimus, o ypač mokykloje, net minčių nebuvo. Ilgiuosi tų laikų, – prisipažino buvusi mokytoja.
Ponios Adelės per Mokslo ir žinių dieną iki šiol nepamiršta ir pasveikina jos mokiniai, o A. Bendikienės kieme Rugsėjo pirmąją dažnai mini mokytojai senjorai.
Deimanas Karpenko, Tauragės „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos pirmokas
Septynmetis Deimanas Rugsėjo 1-osios laukia su dideliu nekantrumu. Per vasarą jis perskaitė pasakų knygelę „Žvėrelių pasakos“. O jau netrukus ketina pradėti skaityti pasakojimų rinkinį apie žymųjį Harį Poterį. Kai kalbinome Deimaną, jis kaip tik ruošėsi važiuoti pirkti kuprinės ir kanceliarinių priemonių.
– Pirksim kuprinę, parkerių. Nežinau dar, kaip bus mokykloje. Tikiuosi turėti ten draugų. Berniukų. Žinau, kad ten reikės dirbti, tik nežinau, ką. Gal rašyti, – neįsitikinęs atsakinėjo būsimasis pirmokas.
Deimanas žino tik viena – mokykloje bus smagu ir įdomu ir jis grįžęs namo tikrai norės ruošti pamokas.
Julius Vladička, buvęs Tauragės „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos mokinys, Vilniaus Gedimino technikos universiteto bakalaurantas, šiuo metu dirbantis vadybininku žurnale „Centras“ ir studijuojantis Vilniaus universitete geologiją
„Tauragės žinioms“ Julius teigė, kad visada laukdavo Mokslo ir žinių dienos, mat kad ir kaip smagu būtų vasarą, mokyklos pasiilgdavo. Nors, prisipažino, po mėnesio mokslų ir vėl norėdavo, kad kuo greičiau ateitų vasara. Ir šiemet vaikinas laukia pirmosios mokslų dienos, nes pasiilgo mokslų.
– Dalykas, kurį šiuo metu studijuoju, labai domina, todėl laukiu paskaitų – noriu naujų žinių. Dar nežinau, ko šiame kurse mokysiuosi – bus savotiška staigmena, – teigė būsimasis geologas, planuojantis pasukti į naudingų išteklių paieškos arba geofizinių tyrimų duomenų sritį.
J. Vladička prisipažino, kad rugsėjo 1-oji turi savotiško žavesio, tačiau ypatingos reikšmės jai neteikia.
Kalbino Karina Sėrikova ir Ramunė Ramanauskienė
