Vos du mėnesiai liko iki naujojo Seimo rinkimų. Savo žodį tarsit ir Jūs, mieli tauragiškiai. Suprantu, kad ne vienas iš Jūsų esate nusivylę Seimo darbu, išrinktais Seimo nariais. Juk tiek pažadų būna iki Seimo rinkimų ir labai mažai jų įgyvendinama per tuos ketverius metus.
Partija „Tvarka ir teisingumas“ nusprendė, kad šiuose rinkimuose į Seimą aš kandidatuosiu Tauragės vienmandatėje apygardoje. Aš nedvejodamas sutikau, nes čia mano šeimos šaknys, Žygaičiuose praleista ne viena vasara, čia, Žygaičių kapinėse, palaidoti ir mano proseneliai, ir mano seneliai.
Klumbiai Žygaičiuose gyvena nuo XIX amž. pirmosios pusės. Seniausias dokumentuotas protėvis – prosenelis Nikodemas Klumbys, kurio vienintelis sūnus Aleksandras buvo mano tėvelio tėvas. Aleksandro Klumbio žmona, mano tėvelio mama, – Ona Sandaraitė yra kilusi iš netoli Žygaičių esančio Trumpiškių kaimo.
Mano tėvelis Leonas Klumbys gimė Žygaičiuose 1921 m. rugpjūčio 10 d. Gimė jis didelėje valstiečio šeimoje – buvo jauniausias, penkioliktas vaikas. 1927–1931 m. jis mokėsi Žygaičių pradinėje mokykloje, o 1931 m. įstojo į Tauragės aukštesniąją komercijos mokyklą, kuri po ketverių metų virto Tauragės gimnazija. 1940 m. ją baigė – iš 50 pradėjusiųjų mokslus gimnaziją baigė vos 10.
Mane per 1952 m. Kalėdas Žygaičių bažnyčioje pakrikštijo tuometinis Žygaičių bažnyčios kunigas ir būsimas Žemaičių vyskupas Antanas Vaičius.
Gimiau aš 1952 m. Kaune, ten baigiau vidurinę mokyklą, o 1976 m. – tuometinį Kauno medicinos institutą. Daugiau kaip penkiolika metų dirbau gydytoju-neurochirurgu didžiosiose Kauno klinikose, trejus metus tobulinausi TSRS Medicinos mokslų akademijos Maskvos neurochirurgijos institute, kur apgyniau medicinos daktaro disertaciją.
Dirbant gydytoju-neurochirurgu, ne kartą teko padėti ligoniams iš Tauragės krašto, o teikiant skubią pagalbą – konsultuoti ligonius Tauragės ligoninėje.
Prasidėjus Atgimimui iškart įsijungiau į Sąjūdžio veiklą, buvau Sąjūdžio Kauno iniciatyvinės grupės narys, po to – Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininko pavaduotojas bei Sąjūdžio Seimo narys. 1989 m. pavasarį kaip Sąjūdžio remtas deputatas buvau išrinktas TSRS liaudies deputatu. 1989 m. gegužės 31 d., protestuodamas prieš Tarybinės armijos surengtas taikių žmonių žudynes Tbilisyje, viešai grąžinau TSRS liaudies mandatą tuometiniam TSRS prezidentui M. Gorbačiovui.
1990 m. pavasarį buvau išrinktas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu, ir likimas suteikė man nepaprastą dovaną – kovo 11 d. balsavau už Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymą ir tapau Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo Akto signataru. 1991–1992 m. buvau Lietuvos Respublikos užsienio ministro pirmasis pavaduotojas, dalyvavau pasirašant pirmuosius Lietuvos Respublikos tarptautinio pripažinimo dokumentus.
Įsitikinęs, kad rimtam politiko darbui būtinas geras teisinis pasiruošimas, 1996 m. baigiau Vilniaus universitetą ir įgijau teisininko išsilavinimą.
Nuo 2000 m. rudens nepertraukiamai esu Seimo narys – dirbau Teisės ir teisėtvarkos, Kaimo reikalų komitetuose, dabar dirbu Visuomenės informacinės plėtros komitete. Per visą tą laiką mano pagrindinis interesas yra ginti paprasto žmogaus interesus bei saugoti jį nuo valdžios savivalės, saugoti lietuvių tautos identitetą, tradicines, per ilgus amžius nusistovėjusias vertybes, lietuvių kalbą. Nuosekliai pasisakau prieš Lietuvos karių dalyvavimą okupaciniuose karuose Afganistane bei Irake ir už tai, kad tose šalyse švaistomi Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai būtų skiriami mūsų žmonių švietimui, kultūrai, sveikatos apsaugai ir socialinėms reikmėms. Deja, taip manančių ir tas nuostatas ginančių Seimo narių yra labai nedaug.
Esu vedęs. Žmona Jūratė yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto-Kauno medicinos akademijos profesorė. Dukros Skirmantė ir Raminta – advokatės, sūnus Vytautas – verslininkas.
