Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Akademikas, Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto dekanas Eugenijus Jovaiša, ne vienerius metus su savo studentais Tauragės rajone kasinėjęs Dauglaukio ir Vėluikių kapinynus, – neretas svečias Tauragės krašto muziejuje. Šįkart mokslininkas į Tauragę atvyko su nauja misija – kuriamas dokumentinis filmas apie baltų meną, keletas jo siužetų filmuojama Tauragėje.
Filmą drauge su Eugenijumi Jovaiša kuria Lietuvos televizijos operatorius Saulius Novikas. Pirmadienį jiedu ne tik svečiavosi Tauragės krašto muziejuje, susitiko su meru Pranu Petrošiumi, bet ir atvežė dovanų – kiek anksčiau sukurtą dokumentinį pusės valandos trukmės filmą apie Vėluikių kapinyno archeologinius kasinėjimus. Šis filmas – puikus gidas ir istorijos pamoka, kurią išgirsti galėtų Tauragės moksleiviai.
– Esame dėkingi akademikui už dovaną, tačiau šiam gidui mūsų archeologijos ekspozicijų salėje sumontuoti prireiktų specialios įrangos, tai yra keleto tūkstančių litų. Tikimės savivaldybės paramos, – „Tauragės žinioms“ sakė muziejaus direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kovšovas.
Į susitikimą atskubėjęs Tauragės meras P. Petrošius neliko abejingas akademiko siūlymui ir pažadėjo lėšų šiam reikalui skirti. Tačiau E. Jovaiša, išgirdęs mero pažadą, neaikčiojo. Atvirkščiai – bakstelėjo į šlampančią ir apsilaupiusią muziejaus bokšto vidinę sieną ir sugėdino, kad tokia vertinga ekspozicija, kokią turi Tauragės muziejus, turėtų būti saugoma ir vertinama labiau. Pasak mero, dėl yrančios bokšto sienos „kalti“ prasti seno pastato pamatai.
Akademiko E. Jovaišos ir Vilniaus pedagoginio universiteto studentų tyrinėtų Vėluikių (netoli Skaudvilės) ir Dauglaukio kapinynų radiniai siekia ankstesniuosius mūsų eros amžius. Kaip savo tyrinėjimuose rašo E. Jovaiša, Vėluikių kapinynas yra vaizdingoje ir praeitimi garsioje vietoje – Karšuvos krašte. Netoliese, sraunios Ančios ir Suvirkštės upelio santakoje, dunkso du Ivangėnų Karšuvos piliakalniai, o žemiau jų Ančios tėkmė skalauja aukštą krantą, kurį prieš pusantro tūkstančio metų žmonės skyrė mirusiesiems. Liūdną paslaugą paveldui padarė gamta: Ančia pakeitė savo vagą, ėmė graužti iškyšulio pietinį krantą, ir iš jo pasipylė žmonių griaučiai bei senoviniai papuošalai. Ančia ilgai plovė krantą, ir vietos gyventojai pasakoja, kad pakrantėse dažnai rasdavę išbyrėjusių žmonių kaulų ir žalvarinių radinių.
Apie 12 km nuo Tauragės istorikų tirtas Dauglaukio kapinynas buvo dosnus pirmųjų mūsų eros amžių keramikos, žalvario gaminių, kitų vertingų radinių. 1991 m. archeologinio komplekso rytinėje dalyje aptikta šventvietė– stambių akmenų grupė, laužavietės, kelios stulpavietės, vadinamojo erdvinio orientavimosi vieta.
