Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Naująją rinkliavos už atliekas sistemą Tauragės rajono vienkiemių gyventojai vadina reketu. Nesvarbu, kiek kartų per mėnesį atliekos iš namų išvežamos ar neišvežamos visai, už paslaugą reikia mokėti. Vieniši gyvenantys seneliai kraipo galvas ir šypsosi pro ašaras – sąskaitos už šiukšlių išvežimą į namus atėjo, tačiau šiukšliavežių šiemet nuo gyvenviečių centrų nutolusių sodybų gyventojai dar nematė.
Konteinerio iki kelio nenuvilks
Bernotiškės kaimas vienas gražiausių ir tvarkingiausių kaimų Tauragės rajone. Netoli miesto. Pavasariui nušvitus, žaliuoja prižiūrėtos ganyklos. Vienur kitur dygsta nauji namukai. Tačiau keliai, kaip ir daugelyje kaimų pavasarį, pažliugę, privažiuoti iki vienišų sodybų nelengva. Užklimpsime ar ne? – svarstėme važiuodami. Laimei, to neatsitiko, tačiau jau ir ne sunkiasvorės mašinos vairuotojui aišku – išvažiuoti šio kaimo keliais galima tik lengvuoju automobiliu.
– Kokia šiukšliavežė, čia tik lengvuoju automobiliu ir tai tik dabar išvažiuojame. O žiemą ar vėlų rudenį neįmanoma, – „Tauragės žinioms“ atvirai kalbėjo vienkiemyje netoli miško gyvenanti 78-erių Natalija Petkienė.
Natalijos kieme švaru, stovi šiukšlių konteineris. Jis jau beveik pilnas šiukšlių. Per keletą mėnesių, kai konteinerį senolei į namus atvežė „Dunokų“ darbininkai, moteris jį pripildė. Tik va bėda – per tris šių metų mėnesius šiukšliavežė nei į jos, nei į aplinkinius kiemus taip ir neužsuko.
– Ką ten šiemet, niekada gyvenime jos nematėm, niekada čia šiukšliavežė neatvažiuodavo. O jei ir atvažiuotų, neįsivaizduoju, kaip siauru keliu iki mūsų nusigautų, kaip apsisuktų. Neįmanoma. Sąskaitos už šiukšles dar negavome. Laikraštyje skaičiau, kad iki Velykų atneš. Net nežinau, kiek reikės mokėti, – kalbėjo N. Petkienė.
Kad vienišai, sunkiai vaikštančiai, į ratukus įsikibusiai senutei reikės mokėti ir už tris pirmuosius šių metų mėnesius, nors iš jos kiemo šiukšlių niekas neišvežė, moteris sako žinanti. Tačiau ką vienas ir senas padarysi, esą su kostiumuotais valdininkais nepakovosi.
Moteris tikina, kad skambino į „Dunokus“. Šie pažadėję po Velykų atvažiuoti. Tai būtų pirmas kartas šiemet.
– Jei iš viso atvažiuos. O jei konteinerį lieps vilkti iki kelio, aš niekaip to nepadarysiu, – kalbėjo senutė.
Paslaugos nesuteikė, o sumokėti prašo
– O aš nei konteinerio turiu, nei iki Tauragės atvažiuoti negaliu, nes beveik visai nepaeinu, beveik nematau, viena akis operuota, – „Tauragės žinioms“ guodėsi vieniša 80-metė Lomių kaimo gyventoja Elena Kasputienė.
Šios senolės namus jau pasiekė sąskaita už atliekų surinkimą – per metus jai priskaičiuota 160 Lt. Moters pensija – 500 Lt.
E. Kasputienės tikinimu, už pirmąjį metų ketvirtį ji Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui privalo sumokėti apie 40 litų, nors atliekų išvežimo paslaugos jai niekas nesuteikė. Šiemet šiukšliavežė iki jos namų neatvažiavo nė karto. Moteris tikina, kad jei turėtų konteinerį, gal per metus kokį kartą ir pripildytų, tik jo nepajėgtų nei iki išvežimo vietos nutempti – net nežino, kur ji yra, nei iš vietos pajudinti.
– Vaisvandenių neperku. Visos mano šiukšlės – butelis aliejaus ir margarino pakelis, – sakė E. Kasputienė.
Senolei pagalbos patarėme kreiptis į Mažonų seniūnijos socialinę darbuotoją.
Lygina su mafija
Kunigiškiuose gyvenantis Leonas Dedūra žurnalistę nusivežė parodyti, kokį nekilnojamąjį jo turtą apmokestino Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (TRATC).
– Štai, pažiūrėkite, niekada čia nebuvo jokio namo, tik pamatus išpyliau. Registrų centre esu įregistravęs tik žemės sklypą, skirtą namui statyti, ir viskas, – stovėdamas šalia statomo namo Gaurės seniūnijos Pypalių kaime pamatų, kalbėjo vyras.
Vyras sako nesuprantantis, kaip jo nutrūkusios statybos TRATC išrašytoje sąskaitoje „virto“ vieno buto pastatu. Beje, sąskaita atėjo ne šio turto adresu, nes ten net pašto dėžutės nėra, plikas laukas, o į Kunigiškius, kur vyras registruotas, pas motiną.
– Vos nenuvirtau, kai gavau sąskaitą. Priskaičiuota 180 litų. Už ką? Aš net elektros tinklų bendrovei esu pranešęs, kad statybos sustojo, todėl elektros beveik neišnaudoju. Be to, pro šitą sklypą šiukšliavežė niekada nėra pravažiavusi, tušti laukai čia. Ko ji važiuos. Nuskubėjau aiškintis į TRATC‘ą, tačiau kur ten prieisi, eilė kaip prie bankrutavusio „Snoro“, – pyko vyras.
L. Dedūra naująją tvarką net linkęs lyginti su mafija, esą šiukšlių verslą visais laikais „mafijozai“ valdę.
– Tegu neįsižeidžia už tokius žodžius ponai valdininkai, tačiau tegu nerenka iš žmonių pinigų be sutarčių, tegu pirma atlieka paslaugą, paskui atlyginimo prašo. O yra atvirkščiai – pirma pinigus susirinks, o paskui paaiškės, kad pusę metų niekas šiukšlių taip ir nevežė. Niekaip kitaip, kaip tik šiukšlininkais TRATC‘e dirbančių žmonių vadinti negaliu. Jie privalo rūpintis, kad gyventojai būtų aptarnaujami taip, kad jiems būtų patogu, o ne TRATC‘ui, – širdo vyras.
Skundžiasi ne vienas, tačiau nekovoja
Kad sąskaitos už atliekų surinkimą ne vienam gyventojui išrašytos netinkamai, „Tauragės žinioms“ aiškino ne vienas tauragiškis. Pasak „Tauragės žinių“ kalbinto L. Dedūros, sąskaitą „gavo“ ir jo prieš penkerius metus miręs kaimynas. Tauragės miesto Mažeikos gatvės gyventojas atnešė sąskaitą, išrašytą mirusiai savo motinai. Vieno Dariaus ir Girėno daugiabučio gyventojas suskaičiavo, kad mokėti iš jo prašoma per daug. 77-erių Vytauto gatvės gyventoja tikino žadėtos nuolaidos, nors dar sausį deklaravo, kad gyvena viena, iš TRATC taip ir negavo.
Kelios moterys redakcijos klausė, gal kuri nors organizacija Tauragėje renka parašus prieš, jų nuomone, neteisingą atliekų surinkimo tvarką, gal kas ruošiasi kreiptis į teismą, kad naujoji tvarka būtų atšaukta. Tačiau „Tauragės žinių“ duomenis ne vienas gyventojas dėl jo netenkinančios tvarkos pabamba, tačiau į teismą kreiptis neketina – esą niekas nenori prisiimti tokios atsakomybės ir užsikrauti vargo.
Į vienkiemius nevažiuos
Paklaustas, ar, jo nuomone, teisinga iš vienkiemių gyventojų imti mokestį, tačiau nesuteikti jiems paslaugos, UAB „Dunokai“ direktorius Alvydas Lapinis buvo atviras:
– Ne mes jiems sąskaitas išrašėme. Mes privalome gyventojus aprūpinti konteineriais, aprūpinome 80 procentų, nuvežėme ir į tolimiausius kaimus. Tačiau taip darydami patys sau kilpą užsinėrėme. Konteinerius vežėme, kai dar buvo įšalas iš kelių neišėjęs, o dabar privažiuoti iki vienkiemių neįmanoma. Kas iš to, kad juos nuvežėme, paimti iš namų šiukšlių vis tiek negalime.
„Dunokų“ vadovas vardijo kaimus, kuriuose – beveik vieni vienkiemiai: Visbarai, Draudeniai, Skiržemė, Ringailiai, Juodpetriai, Kuisiai, Oplankis – iš viso apie 40.
Pasak A. Lapinio, toli nuo pagrindinių kelių gyvenantiems žmonėms „Dunokų“ darbuotojai veža šiukšlių maišus ir prašo juos pripildytus kaip nors nunešti ar paprašyti, kad kas nors nuvilktų iki pagrindinio kelio ir paliktų. Yra ir tokių gyventojų, kurie nuvežtų konteinerių neėmė. Esą iki šiol už atliekas nemokėjo, nemokės ir toliau.
Alvydas Lapinis neslepia, kad atliekas vežanti bendrovė sulaukia gyventojų nepasitenkinimo. Pirmosioms sąskaitoms pasiekus nekilnojamojo turto savininkus, pasigirsta ir kuriozinių istorijų.
– Žmonės pasakojo, kad viename kaime sąskaita atėjo į apleistą daugelį metų negyvenamą užkaltais langais pastatą. Laiškininkas sąskaitą užkišo tiesiog už užkalto lango lentų, – sakė A. Lapinis.
Vis dar „ieško ir žiūri“
Komisijos, atsakingos už rinkliavos nuolaidų suteikimą, pirmininkas Tauragės rajono savivaldybės vicemeras Silverijus Statkus nė nežino, kiek Tauragės rajone yra ūkių, iki kurių „Dunokų“ šiukšliavežės privažiuoti negali. Paklaustas, kodėl tokių sodybų šeimininkai turi mokėti už jiems nesuteiktą paslaugą, S. Statkus tarsi toje „Lietuvos ryto“ savireklamoje vieną po kito dėstė gerai išmoktas abstrakčias frazes:
– Spręsim tą problemą, žiūrėsim, ieškosim.
Tačiau paklaustas, gal „žiūrėti ir ieškoti“ reikėjo gerokai anksčiau, dar iki įvedant visuotinę rinkliavą, vicemeras pasvarstė, kad tai padaryti esą ne taip paprasta.
– Gal tiems žmonėms visai nereikės mokėti, – apie vienkiemių gyventojus informavo S. Statkus, tačiau kada tai bus ir kodėl jis tai sako viešai, paaiškinti negalėjo.
S. Statkaus teigimu, šiemet rinkliavos mokesčio nesumokėję gyventojai gali būti ramūs, esą TRATC‘o paprašyta dėl neapmokėtų sąskaitų į antstolius nesikreipti.
Rinkliavos ateitis neaiški?
Kol tauragiškiai nagrinėja pirmąsias jų namus pasiekusias rinkliavos sąskaitas, Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas. Dėl šių pataisų susirūpino Savivaldybių asociacija. Mat prognozuojama, kad atliekų išvežimas gyventojams brangs apie 60 proc., o sąvartynuose bus sudarytos sąlygos šeimininkauti privačiam verslui. Savivaldybės kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę su prašymu vetuoti šį Seimo sprendimą. Prezidentė savivaldybių prašymą patenkino – įstatymo pataisas vetavo, tačiau jų likimas – vis dar Seimo rankose.
Pagal naująsias įstatymo pataisas vienam namų ūkiui per metus už šiukšlių išvežimą tektų mokėti apie 180 Lt, o ne vidutiniškai 110 Lt, kaip yra dabar. Tačiau kaip bebūtų keista, pagal Tauragės rinkliavos sistemą apie 110 Lt kainą metams nė nekalbama, kai kuriuos namų ūkius pasiekė gerokai didesnės – ir beveik 300 Lt siekiančios sąskaitos.
Dar viena nauja įstatymo nuostata, susijusi su regioniniais atliekų tvarkymo centrais, dabar vykdančiais sąvartynų eksploatavimo funkcijas, – jei šių centrų dalininkės savivaldybės nutars savo centrą pasirinkti sistemos administratoriumi, jis nebegalės vykdyti atliekų surinkimo ir tvarkymo funkcijų. Tokiu atveju TRATC galėtų išrašyti sąskaitas, tvarkyti skolas už atliekas, bet realius atliekų tvarkymo darbus veikiausiai tektų atlikti privačiam verslui, kurio būtų ieškoma per konkursus. Panaši tvarka šiuo metu yra Tauragėje.
Jei naujos pataisos įsigaliotų, dabartinė Tauragės rajono savivaldybės tarybos priimta rinkliavos tvarka gali būti keičiama. Tą pripažįsta ir vicemeras S. Statkus – esą rinkliavą Tauragėje gali teki atšaukti.
