Daiva SITNIKIENĖ
Sako, kad kaimynas kartais artimesnis už giminę, bent jau atstumo požiūriu, todėl geri santykiai su jais labai svarbūs. Tačiau neretai kaimynų santykius sugadina ne vietoje pasodintas medis ar per arti sklypo ribos pastatytas ūkinis pastatas. Kaip sakoma, kol tarp kaimynų neperbėga juoda katė, prie pat tvoros augantys vaismedžiai ir krūmai netrukdo, tačiau dėl kokių nors priežasčių draugystei nutrūkus seniūnijai ir žurnalistams skundžiamasi dėl saulę užstojančių, šešėlį metančių medžių, per tvorą įlindusių krūmų šakų. Kartais spręsti kaimynų ginčą priversti ir teisėsaugininkai.
Į redakciją kreipusis 88-erių metų Gaurės gatvės gyventoja Ona Laurinaitienė tikino, kad su kaimyne susipyko dėl žemės sklypo ribų. Šio klausimo nepavykus taikiai išspręsti, O. Laurinaitienė bent jau norėtų, kad kaimynė nupjautų daugelį metų žaliuojančias savo tujas ir kitus medžius, augančius arti jos tvoros ir ūkinių pastatų.
2009 metais Tauragės miesto seniūnas Virginijus Žilius senolę pakartotinai informavo, kokie atstumai iki kaimyninių valdų turi būti nuo vaiskrūmių ir vaismedžių pagal LR statybos normas: obelys, kriaušės ir kiti stambūs medžiai, jei jie užaugs aukštesni nei trys metrai, turi būti sodinami ne arčiau kaip tris metrus iki kitos valdos, vyšnios, slyvos – ne arčiau kaip du metrus, serbentams, agrastams ir kitiems krūmams sodinti užtenka metro atstumo.
Seniūnas moteriai tuokart rašė: „Šakas, šaknis, kurios Jūsų sklypo ribose, galite prieš tai įspėję kaimyną nurodydami protingą (5–10 d.) terminą pašalinti patys. Civilinio proceso tvarka galite siekti, kad kaimynas pašalintų per arti Jūsų valdos ribų pasodintus želdinius“.
O. Laurinaitienė „Tauragės žinių“ korespondentei sakė nenorinti kreiptis į teismą, esą konfliktų su kaimyne ir taip pakanka, be to, ir ji jau senyvo amžiaus. Moteris korespondentės prašė priversti kaimynę raštu pasižadėti medžius, kurie gadina jos tvorą ir ūkinį pastatą, nupjauti. Tačiau senolės kaimynė žurnalistei durų neatvėrė.
„Tauragės žinių“ pakalbintas miesto seniūnijos seniūno pavaduotojos Juozas Buikys aiškino, kad tokiose situacijoje seniūnija kaimynams tegali pasiūlyti arba susitarti gražiuoju, arba kreiptis į teismą. O tokių skundų seniūnija gauna nemažai. Prieš keletą dienų seniūnijai teko įsikišti į M. K. Čiurlionio ir Vilties gatvių kaimynų kivirčą.
Anot seniūno pavaduotojo, nepatenkintas kaimynas gali ir pats nupjauti į jo kiemą išlindusias kaimynų krūmų ar vaismedžių šakas, tačiau nedaugelis tam ryžtasi nenorėdami aštrinti konflikto. Jei medžių šakos išlenda į šaligatvio pusę, seniūnija sklypo šeimininkus paprašo jas pašalinti per protingą laikotarpį, pavyzdžiui, per 10 dienų, jei gyventojai to nepadaro, šakas apipjausto seniūnijos darbininkai.
Tujos, dėl kurių redakcijai skundėsi O. Laurinaitienė, negali augti arčiau kaip du metrus nuo kaimyninio sklypo ribos. Jei kaimynėms susitarti nepavyks, vienintelis kelias – kreiptis į teismą.
– Mes privačių sklypų savininkų ginčų nesprendžiame. Geriausia būtų, kad kaimynai susitartų dar tuomet, kai medžiai sodinami. Jei kaimynas sutinka, kad vaismedžiai būtų pasodinti arti jo tvoros, vertėtų paprašyti pasirašyti sutikimą, kad vėliau nekiltų problemų. O jei kaimynas nepaiso prašymų nesodinti medžių arti tvoros, iškart reikia kreiptis į Statybos priežiūros inspekciją, o ne laukti kelerius metus. Dažniausiai mūsų paklaustas, kodėl daug metų kaimynų medis jam nekliudė, žmogus atsako, kad iki tol jiedu gerai sutarė, – kalbėjo J. Buikys.
