1931 metų birželio 18 dieną pasirašytas raštas, kuris leido „įsteigti Tauragėje Valstybinio Centralinio knygyno skyrių“ – būtent nuo jo prasidėjo Tauragės viešosios bibliotekos gyvavimo kelias.
Biblioteka įsikūrė mažame kambarėlyje privačiose patalpose Vytauto gatvėje. Jai buvo nupirkta 10 knygų.Skyriaus vedėjapaskirtamatematikosmokslusbaigusi32-ejųLarisa Koppaitė,dirbusi bibliotekoje iki pat mirties, 1952-ųjų. Prisiminimuose apie L. Koppaitę rašoma, kad pradžioje bibliotekoje ji dirbo viena. Tuo metu Tauragės bibliotekoje daugiausiai skaitė mokyklinis jaunimas, mažiau – inteligentų ir darbininkų, kaimo žmonės užeidavo tik turgadieniais.
1934 m., pastačius Šaulių rūmus (dabartiniai kultūros rūmai), biblioteka-skaitykla buvo įkurta viename jų kambaryje antrame aukšte. Vėliau skaityklai buvo skirtas dar vienas kambarys.
1937 m. Valstybinio Centralinio Knygyno Tauragės skyrius perorganizuotas į Tauragės Valstybinę Viešąją I eilės biblioteką. Naujai įstaigai trūko lėšų, inventoriaus. Archyve rastas 1938 m. knygrišio raštas – jis žada paduoti Viešąją biblioteką į teismą, jei nebus sumokėta už žurnalų įrišimą. Skaitytojai mokėdavo 10 litų užstatą ir abonementinį mokestį už tris mėnesius – 50 centų. Nuo užstato buvo atleidžiami mokiniai, kareiviai, beturčiai, pateikę savivaldybės pažymėjimą. Vėluojant grąžinti knygą, už kiekvienąpavėluotą dieną reikalauta 10 centų baudos. Du mėnesius negrąžinęs knygos skaitytojas galėjo netekti teisės naudotis bibliotekos knygomis ir jo užstatas galėjo būti konfiskuojamas. Ši tvarka galiojo iki 1940 metų.
Sovietų valdymo pradžioje – 1946 m. bibliotekoje jau dirbo dvi, 1950-aisiais – trys darbuotojos. Beje, 1950 metais biblioteka pervadinta į Tauragės rajono biblioteką.
Pačiu sunkiausiu laikmečiu 21-erius metus pirmąja Tauragės biblioteka rūpinosi jos vedėja L. Koppaitė. Sunku įsivaizduoti, kaip nelengva buvo nepriklausomos Lietuvos inteligentei dirbti hitlerinės ir sovietinės okupacijos, knygų fondų „valymo“, lėšų knygoms ir inventoriui stygiaus, kraustymosi iš vienų patalpų į kitas laikais.
1953 m. L. Koppaitę pakeitė Zofija Jozonienė, tačiau ši bibliotekai vadovavo vos porą metų.
Ilgesniam laikui biblioteka buvo įsikūrusi Bažnyčių gatvėje.
1955 m. Tauragės rajoninės bibliotekos vedėju paskiriamas teisininkas Pranas Šebeda. Patalpos buvo ankštos, bet bibliotekos knygų fondas augo. P. Šebeda, aktyvus, visuomeniškas žmogus, tapo neparankus tuometinei valdžiai, todėl 1962 m. buvo paskirtas kilnojamojo fondo vedėju, o nuo 1965 m. bibliotekoje nebedirbo.
1962 m. bibliotekos vedėja paskiriama Birutė Venckienė. Bibliotekai ji vadovavo dvi dešimtis metų.
Rajoninei bibliotekai persikėlus į naujas patalpas, buvo įsteigta vaikų biblioteka.
1974 m. viename šaltame kambaryje veikė skaitykla ir abonementas, kitame dirbo komplektuotojai, metodininkai, kiti darbuotojai. Bibliotekoje buvo vienas telefonas ir viena rašomoji mašinėlė.
1977 m. rajono masinių bibliotekų tinklas buvo centralizuotas. Tauragės biblioteka tapo centrine rajono biblioteka su trimis miesto ir 29-iais kaimo filialais.
1979 m. bibliotekos direktore paskirta Vida Kazakevičienė.
1984 m. skirtinguose pastatuose dirbę skyriai susikraustė į dabartines patalpas, netilpo tik Vaikų literatūros skyrius, vėliau įsikūręs miesto pilies komplekse.
1988–1989 metais bibliotekoje rinkosi Tauragės sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai. Prasidėjo esminių permainų laikotarpis.
Tauragiškiai puikiai prisimena, kai 1992 metais bibliotekoje buvo atidaryta tautodailininkų dirbinių krautuvėlė.
1996 m. centrinei bibliotekai suteiktas viešosios statusas. Šiandien biblioteka turi keturis miesto ir 24-is kaimo filialus.
2009 m. gruodį vadovauti bibliotekai paskirtas Sigitas Kancevyčius.
2011-ųjų rugpjūčio 30 dieną Tauragės bibliotekai suteiktas kraštietės rašytojos Birutės Baltrušaitytės vardas.
Šiandien Tauragės viešoji biblioteka tauragiškius kviečia dalyvauti šventiniuose renginiuose (išsamesnė šventės informacija skelbiama rubrikoje „Kur eiti“).
„Tauragės žinių“ redakcija Tauragės viešosios bibliotekos kolektyvą sveikina garbios sukakties proga ir linki kūrybingo darbo bei originalių idėjų.
