Tradicinis 13-asis kraštiečių susitikimas Vilniuje, organizuojamas Tauragės kultūros centro Liaudies teatro režisierės Genovaitės Urmonaitės, kraštiečių draugijos pirmininkės Otilijos Klimaitienės ir Tauragės savivaldybės mero Sigito Mičiulio, jau visai netrukus – vasario 3-ąją. Su kokiomis mintimis tą velnio tuziną pasitinka nuolatinė susitikimo organizatorė Genovaitė, beje, vasario 1-ąją minėsianti 40-ies metų darbo Tauragėje sukaktį?
– Kur bedirbtum, turi išlaikyti stuburą ir ištikimybę, nesvarbu, kaip labai sunku kartais būtų, kokių milžiniškų pastangų tam prireiktų. Turi tiesiog išlaukti ir eiti toliau. Taip ir su teatru – nesvarbu, kad 13 metų nebuvau įdarbinta jokiuose kultūros namuose, vis tiek gyvenimas parodė, kad išgyventi galima. Svarbu nenusigręžti nuo to, ką darai, kas tau svarbiausia. Jei turi savo pašaukimą, savo tikslą, šiuo atveju – teatrą, tai tiesiog eini į priekį, ir viskas.
Tas pats ir su kraštiečių švente – jeigu nenuleidi rankų ir darai tai, tai kiekvieni metai tau atneša vis didesnius dividendus. Pradedi matyti, kad šito žmonėms reikia, kad tavo darbas – ne perniek. Ir jokios „Mesendžerio“ žinutės iš vėžių neišmuša. Niekada gyvenime neatsakau į nemalonias žinutes ir turiu pasidžiaugti, kad nė vieno šlykštaus žmogaus savo kelyje nesutikau. Mane nuolat supa nuostabūs žiūrovai: Amerikoje, Birštone, Pakruojyje, ir ypač – visame Tauragės rajone. Vien per mėnesį prieš Naujuosius ar po jų su Taurų kultūros namų teatro ir Liaudies teatro spektakliais vaidinom ar dar vaidinsim Lauksargių globos namuose, Kęsčiuose, Tauruose, Tauragėj, Vilniuj, Birštone, Norkaičiuose, Joniškyje. O Taurų kultūros namuose sausio 31-ąją vyks susitikimas su Vytautu V. Landsbergiu – beje, Jono Meko mokiniu.
Į kraštiečių susitikimą, pasak G. Urmonaitės, kviečiami visi, kas tik gali ir nori jame dalyvauti. Tai yra išsilavinusių, garbingų, gerų Tauragės krašto žmonių – jaunų ir senų, storų ir plonų, žilų ir dažytais plaukais, susitikimas. Jame visi kalba tik gerus dalykus. Ji kviečia visus perduoti vieni kitiems žinią apie šį susitikimą ir paraginti jame dalyvauti.
– Gyvenimas yra ėjimas į amžinąją šviesą, – sako ji. – Jei kas manęs klausia, kur einu, atsakau, kad einu į amžinąją šviesą. Jei staigiai į ją pateksiu, ji gali mane apakinti, todėl aš darau, kad kiekviena diena būtų šviesi. Vienareikšmiškai. Ką veiki dažniausiai atsakau – laukiu orios senatvės, kuri po ateis dvejų metų su 200 eurų pensija...
Tuo pat metu režisierė su Liaudies teatru repetuoja jau naują pjesę. O kitą šeštadienį, kaip užsiminė Genovaitė „Tauragės žinioms“, bus 40 metų, kai ji Tauragėje.
– Kas nori pasikalbėti, kaip 40 metų išlikti ištikimai vienai profesijai, vienam darbui, tiems patiems žmonėms, tegul ateina – duosiu patarimų. Tai ištisa aukštoji meno mokykla, kaip išgyventi, ant nieko nepykti ir dar gražiai atrodyti, – kaip visada, šmaikštauja ji.