Autorės nuotrauka
Apie brandos egzaminus šiemet viešojoje erdvėje girdėti visokių kalbų – sunku pasiruošti mokantis nuotoliniu būdu, gal vertėjo jų atsisakyti, rezultatai bus prastesni. Nedžiūgauja ir kalbinti abiturientai – rezultatai tikrai bus gerokai prastesni, nes mokytis baigiamosios klasės kursą nuotoliniu būdu tikrai nėra lengva ir paprasta. Abiturientai save įvardija karta, kuriai teko išgyventi šį baisų laikotarpį tikrai nepavydėtinomis sąlygomis ir labai tikisi, jog ties jų karta tai užsibaigs ir kiti galės grįžti į normalų, visiems priimtiną gyvenimą.
Paskelbė tvarkaraštį
Valstybiniai brandos egzaminai šiemet prasidės birželio 7 dieną, arba dviem savaitėmis anksčiau nei pernai. Pagrindinė egzaminų sesija baigsis liepos 2 dieną.
Egzaminų tvarkaraštis sudėliotas taip, kad svarbiausius egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos – skirtų 10 kalendorinių dienų. Šis intervalas, atsižvelgiant į mokyklų vadovų pageidavimus, skirtas tam, kad mokyklos galėtų organizuoti konsultacijas tarp šių dviejų itin svarbių egzaminų. Lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinis ir valstybinis egzaminas vyks birželio 7-ąją, matematikos valstybinis egzaminas – birželio 18-ąją.
Dar viena naujovė – visų egzaminų laikas prailginamas 15 minučių.
Pagrindinei sesijai prasidėjus birželio 7 d., ji baigsis liepos 2 d., birželio mėnesiui nukeltos ir užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) egzaminų kalbėjimo dalys.
Kaip skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, vyriausybė jau skyrė lėšų padėti likviduoti nuotolinio ugdymo metu atsiradusias spragas. Tikimasi, kad kuo didesnei daliai abiturientų bus sudarytos galimybės papildomoms konsultacijoms.
Vyriausybė planuoja skirti papildomų lėšų mokytojams apmokėti už papildomą darbą. Mokyklų bus prašoma užtikrinti bent 20 papildomų valandų konsultacijoms. Konsultacijas pagal dalykus paskirstys pačios mokyklos.
Tauragės rajono bendrojo ugdymo įstaigose šiemet mokosi 325 abiturientai.
Nepavydėtinos sąlygos
Gimnazistė Auksė ruošiasi laikyti 4 brandos egzaminus.
– Dirbame per pamokas kartu su mokytojais, turime modulio pamokas, per kurias sprendžiame praėjusių metų egzaminų užduotis. Nemažai darbo turime įdėti ir patys laisvu laiku, – teigė gimnazistė.
Ar sunku ruoštis egzaminams nuotoliniu būdu? Paprašyta įvardinti tokio darbo minusus, o gal ir pliusus, Auksė buvo atvira:
– Pliusų mokantis nuotoliniu būdu tikrai nematome. Pirmiausia labai sunku susikaupti, namų aplinka tikrai neduoda didesnės motyvacijos dirbti individualiai. Nėra mokytojo, nėra ir realaus paaiškinimo, kurio šiuo laikotarpiu be galo reikia. Tik tokiu sunkiu laiku mokiniai pradėjo vertinti ne tik mokyklą, bet ir pačius mokytojus. Be jų mes niekaip. Jie aukoja savo laiką mums, ruošia papildomas užduotis, rengia papildomas pamokas, jei reikia – ir individualias. Mokytojai supranta esamą situaciją ir stengiasi paruošti mus kuo geriau. Už tai jiems esame be galo dėkingi.
O tikėtis, kad egzaminus atšauks, pasak gimnazistės, buvo naivu.
– Tačiau tikrai norėjome, jog egzaminus šiek tiek palengvintų. Kalbant apie priėmimus į aukštąsias ar kitas mokyklas, diskutavome su mokiniais, kad galima buvo paimti III–IV klasių metinius pažymius. Rezultatai tikrai bus gerokai prastesni, nes mokytis 12 klasės kursą nuotoliniu būdu nėra lengva ir paprasta. Tikimės, jog laiku spėsime išeiti kursą, kad galėtumėm pakartoti viską, ko gali prireikti egzamino metu. Išeiti temą nuotoliniu būdu reikia daugiau laiko negu reiktų mokykloje. O paliktos spragos tikrai pasijaus ruošiantis egzaminams ar egzamino metu, – pasakojo Auksė.
Pasak gimnazistės, dabartinė situacija leido suprasti ne tik mokiniams, bet ir studentams, kad didelės įtakos mokymuisi turi ne tik aiškinimas, bet ir aplinka.
– Esame karta, kuriai teko išgyventi šį baisų laikotarpį tikrai nepavydėtinomis sąlygomis. Labai tikimės, jog ties mūsų karta tai užsibaigs ir kiti galės grįžti į normalų, visiems priimtiną gyvenimą, – teigė Auksė.
„Esame karta, kuriai teko išgyventi šį baisų laikotarpį tikrai nepavydėtinomis sąlygomis. Labai tikimės, jog ties mūsų karta tai užsibaigs ir kiti galės grįžti į normalų, visiems priimtiną gyvenimą.“.
„Ruošiamės savo pačių ateičiai“
Abiturientė Karolina irgi ruošiasi laikyti 4 valstybinius brandos egzaminus – lietuvių kalbos, matematikos, istorijos ir anglų kalbos.
– Pasiruošti nėra labai lengva, daug streso, kartais pritrūksta motyvacijos, tačiau tikrai nėra neįmanoma. Mokausi pamokų metu, kiekvieną dieną po pamokų mokausi papildomai, pati arba su šeimos pagalba. Mokytojai vis kalba apie egzaminus, pasakoja, kaip jie vyks, pataria, prie kokių temų pasėdėti vertėtų ilgiau ir jas labiau paanalizuoti, stengiasi atsakyti į visus klausimus. Nėra lengva motyvacine prasme, nes vis nesikeičia aplinka, pradeda maišytis poilsio ir darbo laikas, tad motyvaciją sunkoka palaikyti, tačiau nėra neįmanoma, nes ruošiamės savo pačių ateičiai, – sako Karolina.
Ir pliusu, ir minusu gimnazistė laiko karantino metu ant pačių gimnazistų pečių užgriuvusį laiko planavimą – kaip ir kada mokytis, kaip ir kada ilsėtis.
– Nemeluosiu, pradžioje nebuvo lengva ir norėjosi mieliau pažiūrėti serialą nei pasėdėti prie knygų, tačiau mane karantinas išmokė geriau planuoti savo laiką, kad dieną praleisčiau kuo produktyviau, – atviravo Karolina.
Kalbinta gimnazistė labai džiaugėsi savo mokytojais bei mokyklos administracija, kuri stengiasi suteikti kuo daugiau galimybių bei pagalbos ruošiantis egzaminams – pagalba suteikiama, jei tik jos paprašoma, vyksta papildomos konsultacijos.
– Bet kada gali mokytojų paprašyti papildomų užduočių ir jie mielai jas suranda, atsiunčia ir vėliau ištaiso bei išaiškina tai, ko nesupratai. O kalbant apie egzaminų rezultatus, tai taip, galima spekuliuoti, kad rezultatai gali nukentėti dėl karantino, nes tai įvyko pernai, nors abiturientai buvo trumpesnį laiką karantine nei mes. Tačiau manau, kad viskas bus gerai, nes kiekvienas suprantame, kad mokomės dėl savo ateities ir stengiamės kiek galėdami, kad mūsų pačių rezultatai būtų kuo geresni. Manau, rezultatų tiesiog teks palaukti ir pamatyti, – teigė gimnazistė.
Visi dirba išsijuosę
„Versmės“ gimnazijos direktorė Dalia Pukelienė sako, kad nuomonių apie brandos egzaminus visokiausių buvo, ir tos nuomonės visos buvo svarbios iki to momento, kol ministerija nepatvirtino egzaminų grafiko.
– Kadangi egzaminai šiek tiek nukelti, vadinasi, ministerija galvoja, kad mokiniai po kažkurio laiko galės sugrįžti į klases ir kiek įmanoma kontaktiniu būdu trupučiuką pagilinti žinias, – teigė direktorė.
Pirmasis lietuvių kalbos egzaminas būdavo organizuojamas gegužės pabaigoje, o šiemet vyks birželio 7-ąją. Ir tarptautinio bakalaureato programos egzaminai šiemet vyks, o pernai nebuvo.
– Visi dirba išsijuosę. O kontakto reikia visai žmonijai, ne tik mokytojams ar mokiniams. Jaunimui ypač reikia – jiems reikia daugiau bendravimo negu tiems, kurie šiek tiek ilgesnį laiką nugyvenę. Dalis mokinių galvoja, kad kitaip ir nebus, reikia susitaikyti, – teigė D.Pukelienė.
Pernai, pasak direktorės, nežinomybės ir nerimo buvo daugiau dėl paties egzaminų organizavimo.
– Tai buvo neišmėginta, o šiemet, kiek susipažinau su dokumentais dėl egzaminų tvarkaraščio, tai jau numatyta, kad klasėje gali būti 9 mokiniai, atstumas – du metrai. Patirties jau turim ir, manau, laikyti egzaminus bus paprasčiau ir saugiau. Abiturientai tokius egzaminus laiko pirmą kartą, tai jiems tikrai nėra paprasčiau. Tai yra stresas vien dėl to, kad brandos egzaminai – dvylika metų mokinys mokėsi ir dabar turi parodyti tai, ką jis moka, – sakė direktorė.
Nuo vasario 22-osios gimnazijoje abiturientams vyksta papildomos lietuvių kalbos, matematikos, istorijos konsultacijos. Nuotolinis darbas vyksta mažose grupelėse nuo 5 iki 11 mokinių.
– Tai turėtų būti naudinga mokiniams, nes mokytojai juos padalina pagal mokymosi lygį. Kažkurie taiko į, tarkim 86 ir 100 balų, o kitiems svarbu tik išlaikyti. Taip diferencijuojant darbą ir vyksta pagalba. Gimnazija užsiregistravo ir abiturientai dalyvaus matematikos patikroje, organizuojamoje Nacionalinės švietimo agentūros, KELTO sistemoje. Bandomasis testavimas vyks kovo 12-ąją. Tai turėtų padėti mokiniams įsivertinti savo gebėjimus, ir galbūt dar šiek tiek, kol bus laiko, silpnesnę vietą patobulinti, – apie pagalbą mokiniams kalbėjo gimnazijos vadovė.
„Abiturientai tokius egzaminus laiko pirmą kartą, tai jiems tikrai nėra paprasčiau. Tai yra stresas vien dėl to, kad brandos egzaminai – dvylika metų mokinys mokėsi ir dabar turi parodyti tai, ką jis moka.“
Kalbant apie egzaminų rezultatus, ar yra mokyklos bendruomenėje kokių nuogąstavimų, kad jie bus prastesni?
– Analizuojame mokinių pasiekimus, žiūrėjom ir signalinius pusmečių rezultatus. Taip, baimių yra. Mūsų gimnazija nėra išskirtinė, esame tokie, kaip ir kitos gimnazijos, vadinasi, ir neišlaikančių vieno ar kito egzamino yra, tai galime tikėtis ir šiemet, kad bus, kas neišlaikys. Padedame, kiek galime. Svarbu, kad mokinys turėtų noro mokytis, kad laikytųsi disciplinos, – svarsto ji.
Pasak direktorės, šiuo laikotarpiu ypač svarbi mokinių savikontrolė, svarbu nenumesti, nepalikti visko paskutinei dienai, negalvoti, kad ateis dar į mokyklą ir išmoks.
– Nieko panašaus. Abiturientams kaip tik palankus laikas susiplanuoti laiką ir daugiau dėmesio skirti tam dalykui, kuris silpniau sekasi, o pagalbos ranką visada ištiesim, – teigė D. Pukelienė. – Apklausėme abiturientus, kokių papildomų konsultacijų nori, ir dabar, kas pageidavo, dirba – kas nori žinias pagilinti, kas pasivyti. Reikia priimti tai, kas duota, ir viskas bus gerai.
Nekeisti įprastos dienotvarkės
Psichologė Ina Kalvanienė karantino įtaką mokinių psichikos sveikatai vertina dvejopai.
– Yra ir teigiama pusė – mūsų visuomenė paskutiniu metu vaikams buvo uždėjusi gan didelę lūkesčių naštą: pamokos, būreliai, sportas. Dažnas vaikas namo grįždavo panašiai kaip po darbo dienos. Mažai laiko likdavo buvimui lauke, tėvų-vaikų laikui, nestruktūrizuotai veiklai, nuobodžiavimui, kuris skatina vaiko kūrybiškumą, – teigė psichologė.
Neigiama pusė – ilgas laikas prie ekranų, dėl to suprastėjusi miego kokybė, fizinė sveikata. Sunkumai išlaikyti dėmesį, sumažėjusi motyvacija mokytis, didesnis nerimas, depresijos požymiai, bejėgiškumo jausmai, konfliktai su tėvais ir pan. Prieš karantiną šios problemos sumažėdavo dėl socialinės atmosferos mokykloje.
– Abiturientams tokiu metu prieš egzaminus rekomenduodavau nekeisti įprastos dienotvarkės, skirti laiko poilsiui, draugams. Dabar pasaulis ir taip susitraukęs, mažai erdvės pasimiršti, išsikrauti, gauti emocinę paramą. Todėl svarbu, kad tėvai skirtų daugiau laiko pokalbiams su vaikais, jei reikia, ieškotų specialistų pagalbos, padėtų vaikams struktūruoti dieną. Būtina kuo daugiau būti lauke, likti fiziškai aktyviems, – patarė I. Kalvanienė.
