Dar vasarą Tauragės apylinkės teisme dėl nelegalaus patekimo į Lietuvą turėję pasiaiškinti du rusai neliko patenkinti tuo, kad buvo įpareigoti mokėti baudas ir neatgaus pripučiamų valčių, su kuriomis pažeidė teritorinius mūsų šalies vandenis. Tad šį rudenį jiems istoriją teisme teko prisiminti iš naujo. Vienas iš žvejų į pagalbą pasitelkė advokatą, kuris teisme aiškino, jog jo ginamasis valties nevairavo – tai esą darė kitas vyras, todėl jis išvis neturėtų būti baudžiamas.
Tauragės apylinkės teismas šią vasarą jau buvo priėmęs baudžiamąjį įsakymą, pagal kurį jiems skirtos baudos ir konfiskuota valtis. Tačiau vyrai su įsakymu nesutiko ir spalį vėl dalyvavo teismo posėdyje.
Valtį vairavęs kaltinamasis D. M. posėdyje pasakojo, kad gegužės 28 d. drauge su pusbroliu N. R. motorine valtimi išplaukė žvejoti. Prieš tai vyrai paskambino Rusijos Federacijos pasieniečiams ir pranešė apie žvejybą. Plaukiant Nemunu esą valties variklis staiga kliudė akmenį, todėl žvejai nutarė sustoti ir jį apžiūrėti. Ieškodami tinkamos vietos sustoti, rusai įplaukė į Lietuvos Respublikos teritoriją. D. M. kalbėjo, kad, nors nematė skiriamųjų ženklų, suprato, kad yra Lietuvos teritorijoje. Valtimi priplaukus krantą netrukus atplaukė Lietuvos pasieniečiai ir pažeidėjus sulaikė.
O N. R. teisėjui prisipažino pasiūlęs savo pusbroliui nuplaukti į Merguvos ežerą, nes ten gerai kimba žuvys. Vyrai neva pagalvojo, kad pažvejos ir tuo pačiu patikrins variklį. N. R. sakė matęs Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklus, tačiau manė, kad Lietuvos pasieniečiai jų nepastebės. Žvejys tikėjosi, kad, užmetę meškerę kelis kartus, grįš į Nemuną ir plauks aukštyn link Šešupės.
Tačiau planas neišdegė – pasieniečiai nelegaliai sieną kirtusius rusus pastebėjo ir sulaikė.
Tauragės apylinkės teismas ir spalio 27 dieną priėmęs nuosprendį vyrams nebuvo gailestingas. Pasak teisėjos Loretos Bajorinienės, nors kaltinamieji apklausti teisme tvirtino, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją įplaukė neturėdami kitos išeities, kadangi valties variklis kliudė akmenį ir jie turėjo sustoti apžiūrėti, tai nėra svarbi, pateisinama priežastis neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sieną. „Valties apžiūros protokolas patvirtina, kad ant variklio sraigto rastas tik nedidelis įbrėžimas, kas įrodo, kad kaltinamiesiems nebuvo jokio pavojaus. Jie ir patys nurodė, kad valties variklis veikė, irklais nesinaudojo. Net ir tuo atveju, jeigu variklis būtų sugedęs, kaltinamieji turėjo galimybę valtį irkluoti irklais ir nuplaukti į upės krantą, priklausantį Rusijos Federacijos valstybei“, – nuosprendyje dėstė teisėja.
Jai nepagailo ir N. R., kuris prašė jo nebausti, nes jis valties nevairavo. „Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji veikė kartu. D. M. ir N. R. patvirtino, kad kartu žvejojo Nemuno upėje, o valtį vairavo D. M., nes jam ji priklausė. Ikiteisminio tyrimo metu D. M. nurodė, kad būtent N. R. pasiūlė plaukti į Merguvos ežerą, nes ten gerai kimba žuvys“, – argumentus dėstė L. Bajorienė.
Teismas nusprendė, kad D. N. ir N. R. į Lietuvos biudžetą privalės sumokėti po 900 eurų baudą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.
