Vasarį vietos politikai tvirtins vieną svarbiausių šių metų savivaldybės dokumentų – 2013 metų biudžetą. Iki šiol kalbėta, kad jis bus gerokai mažesnis nei pernykštis, todėl veržtis diržus valdininkams ir kitiems iš biudžeto lėšų gyvenantiesiems teks. Tačiau rajono vadovas Pranas Petrošius sako, kad baimintis per anksti – milijonų biudžete nesumažės, priedus prie atlyginimų valdininkai, kaip ir šiemet, tebegaus. Ką besakytų meras, tikroji realybė ne tokia rožinė – šių metų biudžetą subalansuos daugiau lėšų pareikalavęs kylantis minimalus atlyginimas.
„Tauragės žinių“ skaitytojams – apie formuojamą rajono biudžetą iš pirmų lūpų su Tauragės rajono savivaldybės meru Pranu PETROŠIUMI.
– Kada savivaldybės Taryba biudžetą tvirtins? Priminkite, koks jis buvo pernai ir kokį dėliojate šiems metams.
– Biudžetą tvirtinti planuojame savivaldybės Tarybos posėdyje vasario 20 dieną. Pernai rajono biudžetas siekė 94 milijonus litų. Panašus planuojamas ir šiemet.
– Tačiau prieš keletą mėnesių atvirai kalbėta, kad rajono biudžetas šiemet bus gerokai, gal apie 3 milijonais litų, mažesnis.
– Tokia informacija buvo, tačiau šiandien, kai jau turime pirmuosius šių metų biudžeto rodiklius, matau, kad jis bus panašus, kaip ir pernai. Daugiau lėšų, berods, 111 tūkstančių litų, skiriama Priešgaisrinei tarnybai, daugiau prireiks ir padidėjusiam minimaliam atlyginimui mokėti. Šiam tikslui papildomai bus skirta apie 1,5 milijono litų. Todėl biudžetą ir subalansuosime.
– Ar daug biudžetininkų šiuo metu gauna minimalų atlyginimą?
– Nemažai. Valytojos, kiemsargiai seniūnijose, yra tokių darbuotojų vaikų darželiuose. Todėl ir susidarys nemaža padidėjimo suma.
– Tai galima daryti išvadą, kad diržų biudžetininkams labai veržtis nereikės? Atlyginimų nemažinsite, tačiau ir nekelsite?
– Atlyginimai tikrai nemažės, manau, kad net didės truputį. Didėjimas priklauso nuo darbuotojo kategorijos, kvalifikacijos, stažo.
– O priedai prie atlyginimų? Jūs tokį gaunate?
– Ne, aš priedo negaunu. Mano atlyginimas net mažesnis nei kai kurių savivaldybės administracijos skyrių vedėjų. Mažesnis ir už administracijos direktorių. Jis priedą gauna, gauna ir jo pavaduotoja. Po 40 procentų pareiginės algos. Priedus gauna ir mano patarėjos – po trisdešimt procentų prie atlyginimų. Įstatymas mums leidžia šiems darbuotojams mokėti šimtaprocentinius priedus, bet apsiribojome mažesniais. Šie žmonės tikrai daug dirba, neskaičiuoja darbo valandų, dirba ir savaitgaliais.
– Ar jau domėjotės, kaip metus baigė savivaldybės kontroliuojamos įstaigos? Kai kurios tikrai dirba nuostolingai, ar joms šiemet neprireiks dotacijų iš biudžeto?
– Nuostolingai dirba „Tauragės autobusų parkas“. Finansuoti nuostolingam keleivių vežimui per metus iš biudžeto prireikia apie 2 milijonų litų. Tačiau tą daryti mus įpareigoja įstatymas, nieko nepadarysi, suprantu, kad tai dideli pinigai. Nuostolingai dirba ir „Tauragės vandenys“. Jie šiems metams iš biudžeto prašo 200 tūkstančių litų, nes atsirado nenumatytų išlaidų, susijusių su šios bedrovės vykdomais Europos Sąjungos finansuojamais projektais. Blogai ir su „Dunokais“. Jiems nuostolinga surinkti iš gyventojų atliekas dėl to, kad už tonos atliekų nuvežimą į sąvartyną mokame sena kaina – 74 litus, nes tokia buvo, kai „Dunokai“ laimėjo konkursą. Kitose savivaldybėse už tokią paslaugą mokama gerokai daugiau – per 100 litų už toną. Manau, kad teks perskaičiuoti šios paslaugos įkainį ir jį kelti.
– Ar domėjotės už Europos Sąjungos ir savivaldybės lėšas įsteigto Moterų krizių centro situacija? Juk centras realiai paslaugų neteikia, o jam išlaikyti iš biudžeto reikia didžiulių pinigų. Jame po naujųjų ketinta įdarbinti dar daugiau darbuotojų. Ar jie jau dirba? Iki šiol neveikia ir milijonų renovacijai pareikalavę nakvynės namai. Kodėl?
– Moterų krizių centro klausimu kviesiu pasiaiškinti atsakingus darbuotojus. Ne iki galo ten viskas buvo padaryta. Faktas yra faktas, centras realiai neveikia. Kiek žinau, jo pagalbos iki šiol neprireikė nė vienam žmogui. Ar įdarbinta naujų darbuotojų, nežinau. O dėl nakvynės namų paaiškėjo, kad kilo problemų dėl įvadinio elektros kabelio. Kreipėmės į rangovą. Taip pat dėl to aiškinsiuosi su už šias įstaigas atsakinga Socialinių paslaugų centro vadove.
– Tauragė tapo pašalpų mokėjimo savivaldybe. Lėšos socialinėms pašalpoms kyla kaip ant mielių, išleidžiama milijonai litų. O štai mūsų kaimynė – Šilalės savivaldybė sugeba verstis kitaip ir sutaupyti šioje srityje. Kada pas mus ateis toks laikas?
– Reikia keisti įstatymus. Besaikis pašalpų mokėjimas verčia abejoti, ar jos tikrai mokamos tiems, kam jų iš tikrųjų reikia. Praėjusių metų pabaigoje Savivaldybių asociacijos posėdyje buvome informuoti, kad nuo šių metų sausio visos savivaldybės galės pačios spręsti dėl pašalpų mokėjimo, tačiau įstatymo niekas nepakeitė. Nežinau, kodėl.
– Bet dabar, kai valdžioje Jūsų partiečiai socialdemokratai, gal galėtumėte tai sužinoti ar tiesiogiai išsakyti centrinei valdžiai savo pastebėjimus.
– Sausio 18 dieną visi merai kviečiami pas premjerą. Būtinai tai sužinosiu. Jei socialinių pašalpų skyrimo klausimas būtų patikėtas tiesiogiai savivaldybėms, galėtume labiau šią sferą kontroliuoti, pasamdyti daugiau socialinių darbuotojų. Manau, kad sutaupytume lėšų, kurias galėtume skirti kitiems poreikiams.
Ką mano opozicija?
Tarybos narys Raimondas Matemaitis:
Kol kas neturėjau galimybės pasidomėti šių metų biudžeto formavimu, nes savivaldybė bent jau Tarybos opozicijos narių apie tai neinformavo. Bent aš asmeniškai jokios informacijos negavau. Dažniausiai taip ir būna. Tarybos nariai, kurie biudžetą tvirtina, jo projektą gauna jau beveik „iškeptą“, kai ką nors keisti, siūlyti galimybių beveik nebelieka. Jei tokiu atveju svarstydami biudžeto projektą ką nors pasiūlome, atsakymas būna vienas – o nuo ko nuimsi, kad kitam pridėtum? Manau, kad savivaldybei neturėtų būtų sudėtinga visą su formuojamu biudžetu susijusią informaciją – apie gautus prašymus, finansines ataskaitas elektroniniu paštu persiųsti Tarybos nariams, kad jie iš anksto galėtų su rajono finansine situacija susipažinti. Jei visi Tarybos nariai su tokiais klausimais asmeniškai užgriūtų Finansų skyriaus vedėją, jai ir trijų parų kiekvienam pateikti informaciją neužtektų.
Aš asmeniškai manau, kad formuojant šių metų biudžetą būtina skirti lėšų rajono istoriniam paveldui – prieš keletą šimtų metų statytų medinių kaimų bažnyčių priešgaisrinei apsaugai. Pagelbėti finansiškai reikia ir rajonui respublikinėse varžybose, olimpiadose atstovaujantiems moksleiviams, nes iki šiol savivaldybė neskirdavo lėšų tokiems moksleiviams nuvykti į respublikinius renginius. Tuo rūpindavosi tėvai.
Tarybos narys Vidas Bičkus:
Biudžeto formavimu pradėjau domėtis, analizuoju, kaip pavyko įgyvendinti 2012 metų biudžetą, tai atlikus bus galima teikti siūlymus dėl šių metų biudžeto formavimo įvardijant svarbiausias sritis.
Mano manymu, gana sudėtinga situacija seniūnijose, todėl formuojant šių metų biudžetą reikėtų atkreipti į tai dėmesį ir numatyti daugiau lėšų seniūnijų techniniam parkui atnaujinti, nes daugumoje seniūnijų turima technika yra „garbaus“ amžiaus ir negali tinkamai funkcionuoti. Be abejo, pinigų yra tiek, kiek yra, todėl formuojant šių metų biudžetą tarsimės su kolegomis ir siūlysime, kad jie būtų panaudoti kuo racionaliau.
Kalbėjosi Ramunė Ramanauskienė
