Praėjusią vasarą viename bute vykę remonto darbai pasibaigė muštynėmis. Šių metų vasarą prieš teismą stojo anksčiau neteistas, dirbantis E. P. Vyriškis neigė kibęs kaimynui į atlapus. Tauragės apylinkės teismas nuosprendį jam paskelbė liepos 11-ąją.
Nukentėjusysis tikino, kad praėjusių metų birželio 15-ąją būdamas namuose po darbo su broliu išgėrė degtinės, o vakare išėjęs į balkoną pakvietė kaimyną E. P. bei pareikalavo baigti gręžti, leisti ilsėtis. Nukentėjusysis teigė, kad iš kaltinamojo buto triukšmas sklisdavo kiekvieną vakarą. Tuomet, kaip teigė vyriškis, kaimynas E. P. liepė ateiti į laiptinę pasiaiškinti. Nukentėjusiojo teigimu, vos išėjęs į laiptinę E. P. iš karto koja spyrė į krūtinę ir alkūne sudavė į veidą. Laiptinėje tuo metu buvo ir nukentėjusiojo mama, kuri puolė juos skirti. Kadangi nukentėjusiajam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, jis išsikvietė medikus ir policiją.
Kaltinamasis E. P. teisme kaltu neprisipažino ir nurodė, kad savo namuose įvykio dieną darė remontą, kai išgirdo balkone šūkaujantį kaimyną – nukentėjusįjį, gyvenantį aukštu žemiau. Kaltinamasis sakė, kad jis išėjo į balkoną ir jiedu apsižodžiavo. Pasak E. P., nukentėjusysis pasakė, jog gali ateiti pas jį. Vyriškis taip ir padarė – atėjo. Tačiau, jo teigimu, su kaimynu ginčas ir liko žodinis, tuo viskas esą ir pasibaigė. Kaltinamasis dėstė, kad nukentėjusysis buvo neblaivus. Jis kategoriškai neigė sudavęs nors vieną smūgį bei pabrėžė, kad kaimynas dažnai grįžta apdaužytas į namus, nosį galėjo susilaužyti anksčiau. E. P. pareiškė, kad nukentėjusysis jį apkalba, norėdamas pasipelnyti.
Tačiau nukentėjusiojo mama teisme pasakojo kiek kitaip. Ji teigė, kad tą dieną jos vyrui, sirgusiam vėžiu ir prieš kurį laiką gydytam chemoterapija, pasidarė bloga, jis išėjo į balkoną. Anot liudytojos, iš viršutinio aukšto balkono pradėjo tikšti dažai, užtiško vyrui tiesiai ant galvos. Tad balkone kartu buvę jos sūnūs – tarp kurių ir nukentėjusysis – pradėjo šaukti. Liudytoja teigė tuo metu kambaryje žiūrėjusi televizorių, bet kai išgirdo triukšmą, nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Tuomet, pasakojo ji, vienas sūnų liepė vestis tėvą į butą. Būdama virtuvėje vėl išgirdo triukšmą, nuėjo pasižiūrėti ir pro praviras buto duris pamatė kraupų vaizdą – esą E. P. spyrė sūnui, trenkė į veidą.
Kaltinamąjį prie sienos ėmė remti ir daugiau liudininkų parodymų. Aplink gyvenantys žmonės patvirtino matę muštynes.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam nustatytas nosies kaulų lūžimas. Tikėtina, kad lūžis galėjo įvykti nuo trauminio, smūginio poveikio, kietų, bukų daiktų kategorijai priskiriamo daikto ar įrankio. Dėl sužalojimo nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
„Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kurie yra nuoseklūs, neprieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims, – teigiama Tauragės apylinkės teismo nuosprendyje. – Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad nukentėjusysis bei liudytojai turėtų pagrindą nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį nusikaltimo padarymu. Byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama kaltinamojo E. P. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sveikata sužalota nukentėjusiajam dėl kaltinamojo veiksmų. Kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tyčia. Kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, be to, kaltinamojo parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys“.
Nukentėjusysis pareiškė 94,91 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės ir 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje jis teigė, kad po patirto fizinio smurto negalėjo dirbti, sunkiai kelti, jautė fizinį skausmą, nepatogumus. Be to, civilinį ieškinį kaltinamajam pateikė ir Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, pareikalavusi atlyginti 855,38 Eur žalą už nukentėjusiojo gydymą. Byloje nustatyta, kad žala atsirado dėl neteisėtų E. P. veiksmų.
Visi šie ieškiniai buvo tenkinti, suma dėl neturtinės žalos buvo sumažinta iki 500 Eur. E. P. pripažintas kaltu dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
Teismas jam skyrė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigodamas jį per visą bausmės laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.