Šiandien sukanka 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė – talentinga prozininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Siekdamas pažymėti šią sukaktį ir rašytojos kūrybos svarbą, Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. O Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šia proga parengė parodą.
Savo kūriniuose autorė vaizdavo išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsino Klaipėdos krašto etnografinį savitumą, I. Simonaitytės kūriniams būdingas ryškus etninis koloritas, lietuvių tautinės savigarbos, priešinimosi germanizacijai kėlimas, dorovinės problemos, gilinimasis į žmogaus asmenybės dvasinę vertę.
„Mažosios Lietuvos metraštininke vadinamos I. Simonaitytės kūrybinis palikimas mums atskleidžia išsamų šio regiono paveikslą, kurio unikalumą užfiksavo ir įamžino talentingoji pasakotoja. I. Simonaitytės metai mums visiems yra išskirtinė galimybė atidžiau pažvelgti tiek į šios rašytojos kūrybą, tiek į Klaipėdos krašto istoriją“, – sakė kultūros viceministras Albinas Vilčinskas.
Vienas žymiausių rašytojos kūrinių – 1935 m. išleistas romanas „Aukštųjų Šimonių likimas“. Jis buvo aukštai įvertintas skaitytojų, literatūros tyrinėtojų ir kritikų, už jį I. Simonaitytė apdovanota Nepriklausomos Lietuvos valstybinės literatūros premija ir tapo pirmąja šios premijos laureate.
„O kai rašau – tai man labiausiai rūpi, kad tas žmogus išeitų gyvas. Kad suprantamas jo elgesys. O kaip rašyt? Čia jau renkies, kas geriausiai tinka, kas derinasi.
Na, kompozicija, ten, personažai, vidinis monologas – aš nežinau šitų dalykų, aš jų nesuprantu. Ir nežiūriu. Rašau savo nuovoka“, – tokie pačios rašytojos pamąstymai pateikti Onos Pajedaitės knygoje „Ji buvo Simonaitytė“.
1935 metais I. Simonaitytei už romaną „Aukštujų Šimonių likimas“ paskirta Lietuvos valstybinė literatūros premija. Nors ir būdama silpnos sveikatos, ji nuolat rašė, o jos kūryba buvo leidžiama neretai ir po keletą kartų. Žymiausios knygos: „Pavasarių audroj“, „Vilius Karalius“, „Be tėvo“, „Pikčiurnienė“, „…O buvo taip“, „Ne ta pastogė“, „Nebaigta knyga“, „Gretimos istorijėlės“. Rašytojos kūryba buvo verčiama į latvių, rusų, vokiečių, anglų, lenkų, kinų, baltarusių, rumunų, kazachų, ispanų, prancūzų, čekų kalbas.
B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka kviečia apžiūrėti parodą, skirtą I. Simonaitytės metams paminėti. Ji paruošta Abonemento skyriuje.