Karina SĖRIKOVA
Tauragiškiai puikiai pažįsta aktyvią Jovarų mikrorajono bendruomenę, ne kartą yra dalyvavę tokiose šios bendruomenės surengtose tradicinėse šventėse, kaip Jovarų eglutės įžiebimas ir Joninės. Nuo šiol šių ir taip linksmų švenčių atmosferą gyvins šiemet Jovaruose susibūręs Jovarų ansamblis, vadovaujamas Vytauto Valiuko ir Stefos Beišytės-Piliutienės.
Ansamblio priešistorė – „name tapo liūdna“
Ansamblio vadovai Vytautas ir Stefa – jau ketverius metus drauge. Pradžioje pora gyveno bute, vėliau persikėlė gyventi į namą. Pasak jų, namas didelis, tačiau bruzdesio jame mažai, todėl muzikali pora pradėjo mąstyti, kaip paįvairinus savo ir visos Jovarų bendruomenės gyvenimą.
– Girdėjome, kad Jovarai nori ansamblio. Vieną dieną tiesiog nuėjome pas Jovarų bendruomenės pirmininkę Palmyrą Gylienę ir išdėstėme savo pasiūlymą kurti ansamblį. Pirmininkė labai džiugiai sutiko mūsų idėją, palaikė ir pati ėmėsi iniciatyvos suburti ansamblio kolektyvą, – prisiminė Stefa.
Pirmosios Jovarų ansamblio repeticijos prasidėjo šių metų sausio viduryje ir jau po mėnesio ansamblis dalyvavo Vasario 16-osios šventėje centrinėje miesto aikštėje – atliko dvi dainas.
Repertuare – linksmos dainos
Jovarų ansamblį sudaro dvylika muzikantų ir vadovai Vytautas bei Stefa: Stefa groja akordeonu, Vytautas pučia saksofoną. Ansamblio repertuare, kaip išsireiškė vadovai, – linksmos ir nuotaikingos dainos. Tai ir liaudies, ir populiariosios muzikos dainos, proginės giesmės, kitų tautų – ispanų, meksikiečių – kūriniai.
Dainų, tinkamų atlikti per ansamblio pasirodymus, paprastai ieško Vytautas.
– Per tiek metų muzikavimo esu ne vieną kūrinį atradęs. Dažnai ir dainininkai pasiūlo vieną ar kitą dainą, sako – smagu būtų šitą padainuoti. Būna, kad rašau žodžius melodijai arba atvirkščiai – melodiją žodžiams, – sako Vytautas.
Ansamblio planuose – balandžio 13-ąją vyksianti Atvelykio vakaronė. Jai šiuo metu jovariškiai intensyviai ruošiasi. Nors dar gyvuoja neilgai, ansamblis jau pakviestas susipažinti su taip pat aktyviu Taurų kultūros namų saviveiklininkų ansambliu, o ateityje, muzikantai tikisi, – ir kitais rajono ansambliais.
Abu – iš dainingų šeimų
Ponia Stefa specialaus muzikinio išsilavinimo nėra įgijusi, ilgai dirbo Tauragės skaičiavimo mašinų elementų gamykloje, tačiau moters gyvenimą visada lydėjo muzika.
– Buvome dešimt brolių ir seserų. Suskaičiavau, kad aštuoni mūsų daugiau ar mažiau grojom. Tai mama padovanojo mums meilę muzikai, o tėvas ne tik muzikavo, tačiau dar ir šoko, – pasakojo Stefa, kilusi iš kaimyninės Skaudvilės.
Moters teigimu, šeimoje visi muzikos mokėsi kaip kas mokėjo, iš savęs. Būdavo, išgirsta gražią dainą per radiją ir bando atkurti melodiją. Maža to, Stefa nuo trylikos metų grojo vestuvėse.
Vytauto šeimoje – taip pat ne vienas dainininkas.
– Tėvas muzikantas buvo, du broliai – muzikantai. Tai ir aš iš paskos. Savo laiku net ir automobiliui užsigrojau, – juokėsi vyriškis.
Kaip „Tauragės žinioms“ pasakojo V. Valiukas, muzika jam visą gyvenimą buvo amatas. Keturis dešimtmečius Vytautas dirbo muzikos mokytoju dabartinėje Žalgirių gimnazijoje. Tuo pačiu metu vadovavo mokyklos pučiamųjų ansambliui. Šešiolika metų vadovavo Tauragės rajono neįgaliųjų draugijos ansambliui, apie dešimtmetį bandonija griežė Tauragės kultūros rūmų ansamblyje „Velnio tuzinas“, dainavo ansamblyje „Jūra“.
Atsisveikindami muzikantai palinkėjo „Tauragės žinių“ skaitytojams viską daryti su nuotaika ir tada viskas puikiai seksis.
