Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) dėl eismo saugumo keliuose tęs momentinių greičio matuoklių ir vidutinio greičio matavimo sistemų diegimą. Iki kitų metų pabaigos Lietuvos keliuose planuojama įrengti 6 momentinio greičio matuoklius ir 54 vidutinio greičio matavimo sistemas, pradedant nuo avaringiausių, daugiausia gyvybių nusinešančių vietų. Toks sprendimas priimtas siekiant padidinti saugumą keliuose ir išsaugoti gyvybes, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Vieni svarbiausių kriterijų, į kuriuos buvo atsižvelgta priimant sprendimą tęsti greičio matavimo priemonių plėtrą ir nustatant greičio matuoklių įrengimo vietas, – vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, eismo įvykių pasekmės, kai nesaugus važiavimo greitis tampa pagrindine eismo įvykius nulėmusia priežastimi, lenkimo ribojimai kelio ruože, įskaitiniai eismo įvykiai ir t.t.
„Galiu patikinti, kad vienintelis motyvas, kodėl įrenginėjame tiek momentinius, tiek vidutinio greičio matuoklius – siekis išsaugoti gyvybes. Nepaisant to, ar greičio matavimo sistemos keliuose yra, ar jų nėra, ar jos fiksuoja vairavimo greitį, ar įrengti kitiems judėjimo parametrams sekti, eismo dalyviai visuomet turėtų rinktis leistiną, t. y. saugų vairavimo greitį. Kiekviena žūtis keliuose yra praradimas, tad, jei greičio matuokliai padeda išsaugoti gyvybes, juos ketiname diegti ir toliau“, – sako AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
M. Švaikausko teigimu, žūčių problemai spręsti taikomos kompleksinės priemonės: tai ir ypatingas dėmesys, skiriamas infrastruktūros plėtrai, eismo saugos priemonių diegimui, visuomenės švietimo kampanijoms, nuosekliam darbui su bendruomenėmis keičiant vairavimo kultūrą. Vis tik, nors vairuotojų sąmoningumas keliuose pamažu auga, greičio matuokliai kol kas išlieka viena efektyviausių priemonių, kurios drausmina vairuotojus ir tuo pačiu formuoja saugaus vairavimo įpročius.
„Galiu patikinti, kad vienintelis motyvas, kodėl įrenginėjame tiek momentinius, tiek vidutinio greičio matuoklius – siekis išsaugoti gyvybes. Nepaisant to, ar greičio matavimo sistemos keliuose yra, ar jų nėra, ar jos fiksuoja vairavimo greitį, ar įrengti kitiems judėjimo parametrams sekti, eismo dalyviai visuomet turėtų rinktis leistiną, t. y. saugų vairavimo greitį. Kiekviena žūtis keliuose yra praradimas, tad, jei greičio matuokliai padeda išsaugoti gyvybes, juos ketiname diegti ir toliau“, – sako AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
„Lietuva yra išsikėlusi ambicingą tikslą – kad keliuose iki 2050 m. nežūtų nė vienas žmogus, Nepaisant to, greitis vis dar yra viena pagrindinių žūčių keliuose priežastimi, tad kai kurios viešojoje erdvėje nuskambėjusios mintys ar pasiūlymai, kokiu greičiu važiuoti, turėtų būti palikti pačių vairuotojų sąmoningumui, kad greičio matuokliai yra tik priemonė susirinkti baudoms ir papildyti valstybės biudžetą, mažų mažiausiai, yra gerokai nutolę nuo realybės“, – sako M. Švaikauskas.
Viršytas greitis yra pražūtingas. Kelių policijos duomenimis, pirmąjį 2023 metų pusmetį šalies keliuose žuvo 72 žmonės, o tai 41 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Net 61 proc. tragiškų nelaimių priežastimi tapo būtent nesaugus ar viršytas leistinas greitis. Greitis – dominuojanti tragiškų įvykių keliuose priežastis.
Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose įrengti 72 momentinio greičio matuokliai ir 131 vidutinio greičio matavimo sistema. Vietas, kuriose bus įrengti greičio matuokliai, galima rasti čia: LAKD greičio kontrolės priemonės (ktvis.lt). Sprendimai, kuriose vietose prioritetiškai statyti matuoklius, priimami pagal atskirą metodiką – pirmiausia įvertinus žūčių statistiką.
AB Lietuvos automobilių kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad greičio matuokliai valstybinės reikšmės keliuose nėra dubliuojami – jeigu yra vidutinio greičio kontrolės ruožas, momentinio greičio matuoklių jame nėra.
Valstybinės reikšmės keliuose diegiama ir įranga, žymima informaciniu kelio ženklu Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“, kuri gali nurodyti ne tik, kad yra fiksuojami greičio režimo, bet ir kiti pažeidimai. Ši įranga taip pat fiksuoja, ar transporto priemonės turi galiojančią techninę apžiūrą, civilinės atsakomybės draudimą, sumokėtas kelių mokestis, o nustatytus pažeidimus perduoda į Administracinių nusižengimų registrą.
