Aktualijos

Eičiuose gyvenęs vienišas ir savimi sunkiai pasirūpinti begalėjęs vyriškis kėlė didelį nerimą kaimynams. Agresyvus, galimai psichinių sveikatos problemų turintis, tačiau pagalbos nepriimantis ir nusilpęs – taip jo būklę apibūdino su „Tauragės žiniomis“ susisiekę žmonės. Pašnekovai teigė manantys, kad jų kaimynui reikalingas gydymas, bet šis jo atsisako. Gaurės seniūnas pirštu bedė į medikus – anot jo, tai jie turėtų priimti sprendimą jį priverstinai hospitalizuoti, bet esą tam nesiryžta. Po publikacijos „Tauragės žiniose“ kaimynai gali lengviau atsikvėpti – problema galiausiai išspręsta. 

Vasario mėnesį publikacijoje „Eičių gyventojai baiminasi: kaimyno gyvenimas gali baigtis tragedija“ rašėme apie tai, kad į redakciją paskambinusi Eičių kaimo gyventoja Bronė Treigienė dėstė, jog jos kaimyno elgesys vis labiau tampa neprognozuojamas ir esą pavojingas tiek jam, tiek aplinkiniams. Anot moters, kaimo gyventojas kelia didelį triukšmą naktimis, vandeniu aplieja butus apačioje. Pašnekovė teigė, kad žmonės apie tai nuolat praneša įvairioms tarnyboms, bet esą atsimuša kaip į sieną – šios pagelbėti neva negalėjusios. B. Treigienė teigė, kad pas vyrą po santechninės nelaimės yra apsilankę ir policijos pareigūnai, ugniagesiai, bet jiems patekti į butą nepavyko. 

Moteris teigė, kad vyras anksčiau atrodė sveikas, turėjo šeimą. Bet po truputį ėmė reikštis elgesio sutrikimų požymiai: jis tapo piktas bei keliantis net pavojų tiek sau, tiek kitiems. Pasak B. Treigienės, vyras nuolat vandeniu apliejami tiek savo, tiek kaimynų butus, tad galėjo įvykti didelė nelaimė, jeigu elektros instaliacijoje įvyktų trumpasis jungimasis. Pasak moters, vyriškis galėjo net žūti. 

„Tauragės žinios“ vasarį išsiaiškino, kad vyriškį lanko socialinė darbuotoja, kuri nuolat stebi situaciją. Gaurės seniūnas Vidmantas Skirius tada sakė, kad prievarta į ligoninę vyriškio išvežti šiuo metu negalima: socialinė darbuotoja apie priverstinę hospitalizaciją kalbėjo su vyriškio šeimos gydytoja, bet ši esą reikalo jo priverstinai hospitalizuoti nematė. 

Situacijai po „Tauragės žiniose“ pasirodžiusio straipsnio iškilus į viešumą vyras sulaukė atsakingų institucijų dėmesio dar kartą. 

„Nuoširdžiai ačiū, jūsų publikuotas straipsnis davė rezultatų. Šiandien išvežė kaimyną“, – toks laiškas kovo pabaigoje atskriejo iš Eičiuose gyvenančios moters. 

Ji teigė, kad pas kaimyną pirmieji atvyko specialistai iš Tauragės rajono savivaldybės, tuomet pasirodė ir socialinė darbuotoja. Ši įkalbinėjo vyrą atidaryti duris, nes atvežė maisto, kurį jis gauna kaip paramą. „Jis įsileido. Savivaldybės darbuotojos su seniūnu laukė. Atvyko medikai, tačiau buvo reikalinga ir policijos pagalba, buvo panaudoti antrankiai“, – laiške dėstė situaciją mačiusi kaimo gyventoja. 

„Tauragės žinioms“ situaciją dar prieš vyrą išvežant medikams komentavo Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojas psichiatras Andrius Kačergius. 

Jis teigė, kad vien iš to, ką pasakoja aplinkiniai žmonės, konstatuoti, jog vyriškis tikrai turi psichikos sutrikimų ar ligų, dar savaime negalima, nes tai diagnozuoja tik gydytojai po apžiūros. 

„Paminėta, kad pacientas sunkiai vaikšto, yra agresyvus. Nedetalizuoti agresyvumo požymiai, priežastys jam atsirasti. Agresyvumas gali būti ir kaip gynybos reakcija“, – teigė jis. 

Pasak A. Kačergiaus, Lietuvos įstatymai nenumato, kad pacientas turėtų būti priverstinai hospitalizuojamas vien dėl to, kad taip nusprendė kaimynai ar pašaliniai asmenys. „Paminėtas Gaurės seniūno patarimas, kad paciento priverstinio hospitalizavimo sprendimą turi priimti gydytojai. Patiksliname – nukreipia stacionariniam gydymui gydytojai, tačiau sprendimą priverstinai gydyti priima teismas. Norint išspręsti susidariusią situaciją, būtina paciento konsultacija. Tam pacientas turėtų būti užregistruotas pas gydytoją psichiatrą, po pirminės gydytojo psichiatro konsultacijos bus priimtas sprendimas dėl tolimesnio paciento gydymo. Esant reikalui galime nukreipti stacionariniam gydymui ar atlikti detalų ištyrimą Tauragės psichikos sveikatos centre“, – komentavo A. Kačergius. 

Psichiatras teigė, kad asmuo yra laikomas keliančiu grėsmę sau ir aplinkinių gyvybei tuomet, kai kyla ryškus pavojus jo ar kitų sveikatai, pavyzdžiui, žmogus save sužaloja, atsiranda kraujosruvų ir panašiai. A. Kačergius skaičiavo, kad Tauragės psichikos sveikatos centre lankosi apie 6 tūkst. pacientų. Per dieną gydytojai psichiatrai priima daugiau kaip 60 pacientų. 

Į Psichikos sveikatos centrą greitoji medicinos pagalba su policijos palyda atveža per metus apie 10 pacientų, sakė psichiatras.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnioji specialistė Lina Banienė teigė, kad pareigūnai prašymų padėti nugabenti asmenis į gydymo įstaigą dažniausiai sulaukia iš medikų. Oficiali statistika apie šiuos atvejus nekaupiama, bet, skaičiavo L. Banienė, į gydymo įstaigas per savaitę lydėti psichikos sutrikimų turinčius žmones pareigūnams tenka 2–3 kartus. „Jei asmuo turi psichikos sutrikimų ir kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, medikams dažniausiai reikalinga pareigūnų pagalba –  asmenį palydėti į atitinkamas gydymo įstaigas. Kiekvienu atveju situacija yra įvertinama individualiai. Pareigūnai, įvertinę esamą situaciją ir jos pasekmes, priima teisingiausius sprendimus“, – dėstė L. Banienė. 

Anot jos, specialiąsias priemones – antrankius – pareigūnams kartais tenka panaudoti tuomet, kai asmuo sukelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams ar patiems pareigūnams. „Psichikos ir kitų sveikatos sutrikimų turintys žmonės nėra nusikaltėliai, todėl prieš juos pareigūnai nenaudoja elektros prietaisų „Taser“ ar kitų kovinių veiksmų“, – komentavo L. Banienė. 

Nors Baudžiamasis kodeksas numato, kad už nepaklusimą teisėtiems pareigūnų reikalavimams numatyta atsakomybė, L. Banienė pabrėžė, kad dėl psichikos sutrikimų turinčių asmenų pasipriešinimo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ikiteisminių tyrimų nepradeda.