Velykinis margutis – stalo puošmena ir šimtmečius iš kartos į kartą užkoduotuose raštuose perduodama žinia. Dovanojamas margutis linkėjo vaisingų metų, gero oro, dievų malonės. Ant kiaušinio piešti dar pagonybės laikus siekiančius iškalbingus simbolius – pati geriausia relaksacija, nuraminanti rūpesčių verpetuose besiblaškančią sielą. Kiaušinių marginimo tradicijos neaplenkė ir Tauragės. Visą savaitę juos mūsų mieste margino moksleiviai, bibliotekos lankytojai, Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro svečiai. Išradingai ir originaliai ruoštis šv. Velykoms susibūrė Senamiesčio bendruomenė, pakvietusi ir aplinkinius dažyti margučius iš medinių plokščių, kurie dabar puošia Senamiesčio skverą.
32 kiaušiniai
Daugiau nei 100 tauragiškių sekmadienį susirinko į Senamiesčio skverą, kuriame išskirtinę kiaušinių marginimo šventę surengė vietos bendruomenė. Jos nariai iš keturių medienos plokščių išpjovė 32 kiaušinius, kurie ir dabar puošia istorinį Tauragės senamiestį.
– Šią idėją su žmona Danguole parvežėme iš Čikagos (JAV). Lankėmės ten tokiame nedideliame miestelyje tris kartus ir nustebino, kad kasmet vietos gyventojai susirinkdavo miestą papuošti įvairiais motyvais. Senamiesčio bendruomenės valdyboje šia mintį išgvildenome ir nusprendėme pakviesti daugiau žmonių, – „Tauragės žinioms“ teigė bendruomenės pirmininkas Romualdas Stasytis.
Senamiestiečių idėja buvo sutikta geranoriškai. Dažyti kiaušinius atvyko visų miesto bendruomenių nariai, taip pat rajono – Kęsčių, Taurų ir Dacijonų bendruomenių atstovai. Anot R. Stasyčio, į dažymo procesą įsitraukė tiek vyresni žmonės, tiek jaunos šeimos ir jų vaikučiai. Susirinkę bendruomenių atstovai nieko nelaukė, ir visus kiaušinius numargino per keletą valandų.
– Po švenčių kiaušinius surinksime. Džiaugiuosi, kad kol kas niekas prie jų „nekišo pirštų“, gali visi apsilankyti ir apžiūrėti, – teigė R. Stasytis, pridūręs, jog Senamiesčio bendruomenė pernai Senamiesčio skverą papuošė rankų darbo trispalvėmis.
Misija Velykis
Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka, siekdama prisidėti prie senųjų lietuviškų tradicijų puoselėjimo ir tautinės savimonės išsaugojimo, įgyvendino projektą „Misija – Velykis“. Jos metu vyko edukacinės kūrybinės dirbtuvės, skirtos supažindinti edukacijos dalyvius su tradiciniais margučių dažymo raštais, jų komponavimo principais ir tradicine karšto vaško technika.
Kūrybines dirbtuves vedė margučių dažymo karštu vašku techniką įvaldžiusi ir savanoriškai savo patirtimi sutikusi pasidalinti menininkė – floristikos žinovė Danguolė Vaišvilaitė. Moteris atskleidė paslaptis apie margučių spalvas, natūralių dažų gamybą, marginimo techniką ir ornamentiką, jos simboliką. Kiekvienas edukacijos dalyvis turėjo galimybę išlaisvinti savo kūrybines galias, praktiškai išbandydamas dažymą karštu vašku.
Nuo balandžio pradžios į velykinių kiaušinių marginimo edukacijas kviečia ir Norkaičių tradicinių amatų centras. Čia jau lankėsi ne vienos ugdymo įstaigos auklėtiniai, pedagogai.
Kiaušinių spalvos
Seniausi dažyti ar brūkšniukais marginti kiaušiniai rasti IV a. mergaitės kape Vokietijoje. Manoma, kad paprotys dažyti Velykų kiaušinius visoje Lietuvoje jau buvo žinomas XVI a. Margučiai – gamtos pabudimo, gyvybės, derlingumo ženklas.
Krikščionybės laikais margučius pradėta laikyti ir Kristaus prisikėlimo, žmogaus dvasinio atgimimo simboliu. Kiaušinius margino dideli ir maži, pasiturintys ir vargšai. Kiekvienuose namuose juos dažydavo keletu spalvų. Raudonas margutis dovanojamas, kad žmogus visus metus būtų darbštus ir aktyvus, įveiktų visas kliūtis. Raudona spalva simbolizavo gyvybę, vaisingumą. Mėlyna laikyta ne tik dangaus, vilties, bet ir ramybės, proto ir lankstumo spalva. Ja linkėta gero oro. Žalia – bundančios augmenijos, gerumo spalva, kai kur ji buvo laikoma ir naivumo simboliu. Geltona simbolizavo saulę, grūdus ir pinigus. Juoda – deivės Žemynos spalva. Rudai nudažytas margutis galėjo reikšti subrendusius javus, kuklumą, susilaikymą ir neturtą.
Margutis buvo ne tik stalo puošmena, bet ir gero derliaus, sėkmingų metų ar kitų palinkėjimų nešėjas. Visa tai užkoduota nuo senų senovės ant margučių raižomuose ar piešiamuose simboliuose Dovanotas kiaušinis su nupieštu langeliu reiškė, kad tais metais matysi tai, ko kiti nemato, netgi kas vyksta Danguje ir Pragare. Ant kiaušinio pavaizduotas varpelis linkėjo žmogui būti dosniam ir kad kiti jam būtų dosnūs. Didelis džiaugsmas gauti kiaušinį su pavaizduota antele – tikėta, kad iš jos kiaušinio atsirado pasaulis. Ne pačius geriausius palinkėjimus reiškė ant kiaušinio pavaizduotas nepastovumą simbolizuojantis drugelis ar svetimoteriavimo ženklas – gaidelis.
Eglutė – gyvybės medžio ir kiekvienam dalią skiriančios deivės Laimos ženklas. Jei ant margučio raižome eglutę, vadinasi, tęsiame deivės mums skirtą dalužę. Rombas – tarsi artojo žemės lopinėlis, taškučiai jame simbolizuoja pasėtus grūdus. Labai svarbus apskritimas – saulės, amžinybės, gyvybės ir pastovumo simbolis. Kryželio simbolis atėjęs dar iš tų laikų, kai žmogus įžiebdavo ugnį trindamas du pagaliukus, todėl jis laikomas ugnies ženklu. Kryžius rodo ir keturias pasaulio šalis –rytus, vakarus, šiaurę ir pietus. Margučių raštuose matome ir žirgelius, traukiančius ir dangaus, ir požemio dievų vežimus. Piešdami šį simbolį tarsi prašome dievų malonės ir globos.
