Tauragės rajono taryba pritarė projektui, pagal kurį bus finansuojamas centralizuotų nuotekų tinklų įvedimas (iki namo pamato ribos) individualių namų gyventojams Tauragės aglomeracijoje. Iki šiol „Tauragės vandenys“ infrastruktūrą atvesdavo tik iki sklypo ribos. Iki namo ir jame įsirengti vamzdynus gyventojai turėdavo savo lėšomis.
Gresia baudos
Tauragės aglomeraciją – teritoriją, kurioje esančių objektų nuotekos surenkamos į bendrą nuotekų sistemą, sudaro Tauragės miestas, Dacijonai, Taurai, Butkeliai, Papušynio k. ir Norkaičiai. UAB „Tauragės vandenys“ pateikė informaciją, jog šiose vietovėse yra virš 10 tūkst. „Tauragės vandenų“ abonementų. Prie centrinės nuotekų tinklų infrastruktūros vis dar neprijungti apie 600 individualių namų.
„Tauragės žiniose“ jau rašėme, jog Europos Sąjungos pozicija dėl buitinių nuotekų saugaus šalinimo griežtėja. ES institucijos pradėjo prieš Lietuvą pažeidimo procedūrą, kadangi vis dar turime nemažai gyventojų, nesinaudojančių centralizuotais nuotekų tinklais ir teršiančių aplinką. Pagal direktyvą dėl miestų nuotekų valymo netinkamo įgyvendinimo, miestuose privalo veikti centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, o valstybė privalo užtikrinti, kad ne mažiau 98 proc. gyventojų naudotųsi tokia infrastruktūra. Aplinkos apsaugos ministerija kartu su savivaldybėmis ėmėsi finansuoti individualių namų prijungimą prie nuotekų šalinimo tinklų.
Jungiasi nenoriai
Anot UAB „Tauragės vandenys“ technikos direktoriaus Jono Gečo, iki šiol įmonė atvesdavo nuotekų tinklų šalinimo įvadą nemokamai iki namų valdos sklypo ribos. Susitvarkyti vamzdynus sklypo ribose ir name turėdavo patys gyventojai, savo lėšomis. Situacija, anot specialisto, sudėtinga, nes kai kurie gyventojai prie infrastruktūros jungiasi nenoriai, o savivaldybėms reikia vykdyti reikalavimus.
– Pirmiausia, „be patogumų“ gyvena daugiausiai vyresnio amžiaus nuosavų namų savininkai bei kiti socialiai pažeidžiami asmenys. Tokie žmonės nėra pratę naudotis šiuolaikiškais sanitariniais mazgais, dažnai argumentuoja, jog „mano amžiui užteks, kiek aš begyvensiu“, be to neturi lėšų remontui, kadangi, norint įrengti sanitarinį mazgą būste, dažnai reikia jį iš esmės rekonstruoti, pakloti vamzdynus, – paaiškino J. Gečas.
„Tauragės vandenys“ parengė techninį projektą „Individualių gyvenamųjų namų prijungimas prie centralizuotų nuotekų tinklų Tauragės aglomeracijoje“ paramai iš Aplinkos apsaugos programos gauti, jam trečiadienį pritarė rajono Taryba. Pagal projektą, iš programos lėšų bus skirta 100 tūkst. eurų, 30 proc. – apie 30 tūkst. turės prisidėti savivaldybė. Už šias lėšas prie „Tauragės vandenų“ nuotekų šalinimo infrastruktūros planuojama prijungti 133 individualius namus. Bus finansuojamos ir išlaidos dirvožemio tyrimams, techninio projekto parengimui, kadastriniams matavimams.
Socialiai remtinų – mažuma
Tarybos nariams iškėlus klausimą, pagal kokius kriterijus atrinkti 133 individualių namų savininkai, ar parama tikrai pasieks tuos, kuriems to labiausiai reikia, G. Pukelytė teigė, jog rengiant projektą, buvo apklausiami neprisijungę prie nuotekų šalinimo tinklų gyventojai. Bandant nustatyti, kiek socialiai remtinų asmenų yra tarp neprisijungusių prie nuotekų tinklų, paaiškėjo, jog viso labo 18. Taip pat kalbėta, jog kai kurie gyventojai nenori jungtis miesto prie infrastruktūros, nes už nuotekų šalinimą vėliau teks mokėti.
– Iš aplinkos apsaugos rėmimo programos valstybė skiria 100 tūkst. eurų. ES direktyva numato, kad Tauragės ir visuose kituose miestuose turi būti pajungti 98 proc. gyventojų. Šiuo metu Tauragėje šis rodiklis siekia 92,2 proc. Šiuo projektu mes padidintume vienu procentu, jeigu prijungtume apie 113 namų valdas. Įvadus galima įrengti tik tada, kai sutinka namų valdų savininkai, kad jų valdose būtų įrengta ne jų nuosavybės teise valdoma infrastruktūra. Iš esamų 600 sutiktų apie 200 gyventojų. Yra pasiektas susitarimas, kad bus galima pajungti apie 113 valdų, – paaiškino Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėja G. Pukelytė.
Taip pat Tarybos posėdžio metu užprotokoluoti siūlymai namus, kuriems infrastruktūra bus įvesta nemokamai, atrinkti remiantis socialiniais kriterijais – kad galimybe pirmiausia galėtų pasinaudoti pensininkai ir kiti socialiai pažeidžiami asmenys.
Nors šiuo metu visiems 200 norinčiųjų įsivesti nuotekų šalinimo tinklus neužtenka lėšų, G. Pukelytė akcentavo, jog ši dotacija inžinerinių tinklų įrengimui – tik pirmas Aplinkos apsaugos programos rėmimo etapas. Kadangi, pagal minėtą ES direktyvą, reikalavimas prijungti prie tinklų 98 proc. gyventojų turi būti įgyvendintas per penkerius metus, šiuo laikotarpiu planuojama finansuoti daugiau projektų. Kitaip gresia baudos.
