2017 Gruodžio 13 d.
Trečiadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Karo tarnybą Tauragėje pradėjo beveik penki šimtai šauktinių

  • Įkelta: 2017-10-03
Daiva KYBARTIENĖ
daiva@taurageszinios.lt

Pirmadienį devynių mėnesių pradinę privalomąją karo tarnybą Kęstučio pėstininkų batalione pradėjo 495 šauktiniai. Tarp pasiryžusių paragauti kario duonos – 16 merginų.

Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio mechanizuotasis Kęstučio batalionas  į savo bendruomenę priėmė 3-ąją nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių pamainą. Nuo ankstyvo pirmadienio ryto į bataliono teritoriją būsimi kariai  autobusais atvyko iš Kauno, Klaipėdos, Kėdainių, Jurbarko, Tauragės, Šiaulių, Telšių, Marijampolės, Pakruojo, Plungės, Alytaus ir netgi Varėnos rajonų. Iš atvykusių 495 šauktinių – 16 merginų. Būsimiems kariams išduotos uniformos ir ekipuotė. Kariai supažindinti su daliniu ir tą pačią dieną įsikūrė kareivinėse.

 „Jaunuolių gyvenime prasidės naujas etapas. Teks priprasti prie kariškos dienotvarkės, rytinės mankštos, kambarių tvarkymo, tvarkingo lovų pasiklojimo bei visur ir visada vaikščioti tik rikiuote. Palinkėkime šiam gražiam jaunimui sėkmės nelengvame, bet labai garbingame kario kelyje“ –  rašoma motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono „Facebook“ paskyroje.

Po savaitės – spalio 9 dieną dar 442 šauktinių atvyks į Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomąjį pulką Rukloje ir Karaliaus Mindaugo husarų batalioną Panevėžyje, o spalio 23 dieną 109 šauktiniai tarnybą pradės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalione, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Pirmąsias aštuonias savaites šauktiniai kariai dalyvaus baziniame kario kurse. Tuomet jie lankys teorines paskaitas, mokysis rikiuotės ir karinių statutų, įgis karinės taktikos, inžinerijos, topografijos, ryšių ir medicinos žinių, susipažins su ginklais ir ryšio priemonėmis. Po bazinio kario kurso prasidės karių specialistų rengimo etapas.

Likusius šešis mėnesius kariai tarnaus pačių pasirinktuose daliniuose. Dauguma devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą spalį pradėsiančių jaunuolių yra 21 metų, įgiję vidurinį išsilavinimą. Tarp jų yra daugiau nei 50 merginų bei per 20 jaunuolių, grįžusių iš emigracijos.

Šiais metais įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą jau atlieka 1327 kariai. Visi jaunuoliai atlikti tarnybą užsirašė savo noru arba, patekę į šaukimo sąrašus, pareiškė norą atlikti tarnybą pirmumo tvarką.

Iš viso šiais metais į tarnybą bus pakviesti 3537 jaunuoliai. Šaukimas į Lietuvos kariuomenę grąžintas 2015 metais, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione. Privalomoji pradinė karo tarnyba trunka devynis mėnesius.

Tauragės ligoninės Vaikų ligų skyriuje jau pluša statybininkai – prasidėjo remonto darbai, truksiantys iki kitų metų vasaros. Įstaigos direktorius Liutauras Indriuška žada, jog atnaujinus patalpas, mažiesiems pacientams sveikti padės ne tik vaistai ir atsidavusių gydytojų komanda, bet ir žaisminga aplinka bei erdvesnės palatos. Bus atnaujinti ir baldai bei įsigyta moderni medicininė įranga, leisianti mažiesiems ligoniukams teikti kokybiškesnes diagnostikos ir gydymo paslaugas. 

Į daugiabučių administravimo rinką atėjusio naujo žaidėjo „Tauragės būstas“ veikla gyventojams sėja abejones. Nauja Tauragėje įsikūrusi bendrovė siūlo namų savininkams sudaryti jungtines veiklos sutartis ir naudotis kito administratoriaus paslaugomis, galimai pažeidžiant tvarką. 

Jau vienuoliktus metus iš eilės visi Lietuvos piliečiai kviečiami laikyti konstitucijos egzaminą. Dalyvauti Konstitucijos egzamine ir pasitikrinti savo žinias gali visi Tauragės miesto ir rajono gyventojai. Egzaminas rytoj 12 val. vyks Tauragės rajono savivaldybės didžiojoje posėdžių salėje. Egzamino trukmė 45 minutės. Per šį laiką teks įveikti trisdešimt klausimų. 

Lietinga vasara ir dar drėgnesnis ruduo Lietuvos ūkininkams pridarė tiek žalos, kad savivaldybės viena po kitos skelbia ekstremalią padėtį. Žemdirbiai šaukiasi valstybės institucijų pagalbos – laukuose pūva dar nenukulti javai,  rudeninė sėja nepradėta, žemės ūkio technika klimpsta. Ūkininkus spaudžia sutartys su žemės ūkio produkcijos supirkėjais bei įsipareigojimai Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir bankams. Jau žinoma, kad Tauragės rajone neįvažiuojama per 1 000 ha dirbamų laukų. Trylika  šalies savivaldybių, tarp jų ir Tauragė, paskelbė ekstremalią padėtį. Tokios kritiškos situacijos rajone keturiolika metų Kaimo reikalų skyriui vadovaujanti Ramutė Noreikienė nepamena.