Lietinga vasara ir dar drėgnesnis ruduo Lietuvos ūkininkams pridarė tiek žalos, kad savivaldybės viena po kitos skelbia ekstremalią padėtį. Žemdirbiai šaukiasi valstybės institucijų pagalbos – laukuose pūva dar nenukulti javai, rudeninė sėja nepradėta, žemės ūkio technika klimpsta. Ūkininkus spaudžia sutartys su žemės ūkio produkcijos supirkėjais bei įsipareigojimai Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir bankams. Jau žinoma, kad Tauragės rajone neįvažiuojama per 1 000 ha dirbamų laukų. Trylika šalies savivaldybių, tarp jų ir Tauragė, paskelbė ekstremalią padėtį. Tokios kritiškos situacijos rajone keturiolika metų Kaimo reikalų skyriui vadovaujanti Ramutė Noreikienė nepamena.
Paskelbta ekstremali padėtis
Dėl itin gausaus lietaus užtvindytų ūkininkų laukų kai kuriose Lietuvos savivaldybėse jau ankščiau paskelbta ekstremali situacija. Mūsų rajone šių priemonių imtasi trečiadienį. Reaguojant į susidariusią padėtį, rugsėjo 27 dieną Tauragės rajono savivaldybėje sušaukta ekstremalių situacijų komisijas administracijos direktoriaus įsakymu paskelbta ekstremali padėtis.
Tauragės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėja Ramutė Noreikienė informavo, kad dėl didelio kritulių kiekio, kuris rugsėjo 1–21 dienomis 2,7 karto viršijo vidutinį daugiametį kritulių kiekį, susidarė ypač sudėtinga padėtis žemdirbystės sektoriuje. Dėl įmirkusių ir apsemtų laukų neįmanoma nuimti derliaus ir ruošti žemės naujam sezonui. Todėl ekstremalių situacijų komisija priėmė sprendimą Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje nuo rugsėjo 27 d. 13 val. skelbti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją. Operacijų vadove paskirta Tauragės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėja Ramutė Noreikienė.
Ekstremalių situacijų komisiją, anot Civilinės saugos specialisto Mariaus Lobino, sudaro įvairių institucijų, (tokių, kaip policija, gaisrinė, maisto ir veterinarijos tarnyba, miesto seniūnija) vadovai.
– Rajone iškilus ekstremaliai situacijai, kviečiama komisija. Išklausėme R. Noreikienės pranešimą, iš kurio matyti, kad padėtis atitinka ekstremalaus įvykio kriterijus. Šios komisijos prerogatyva ir yra situacijos įvertinimas ir ekstremalios situacijos skelbimas, – ekstremalių situacijų komisijos veiklos principus paaiškino M. Lobinas.
Anot Civilinės saugos specialisto Mariaus Lobino, trečiadienį ekstremali situacija jau paskelbta ne tik Tauragėje, bet ir Širvintose, Utenoje. Anot Tauragės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjos, Tauragės rajono padėtis respublikos mastu dar nėra labai prasta. Kur kas liūdniau Panevėžio, Rokiškio, Zarasų, Ignalinos rajonuose, kurių teritorijų laukai užlieti. Nekokia situacija ir Šilutės, Rokiškio rajonuose.
Tokių metų nepamena
Virš septyniasdešimt hektarų valdantis 47 metų ūkininkas Remigijus Saročka iš Griežpelkių II kaimo pasakojo tokių metų kaip šie nepamenantis, nors ūkininkauja jau du dešimtmečius.
– Situacija sudėtinga. Laukai įmirkę. Patys įsivaizduokit, jei kombainą per dieną tenka penkiolika kartų su traktoriumi traukti, tai koks ten darbas – traktorininkas stovi šalia lauko ir laukia, kada reiks temti. Dalis vasarinių kviečių, kokie 2 hektarai, paliko nekulta. Nukulsim kai išdžius laukas, arba kai pašals. Apie derliaus kokybę net nekalbu. Tik, kad laukas bus nuvalytas... Jau ir taip šiemet dėl šalto pavasario ūkininkai prikūlė mažiau, o prasidėjus lietui ir to paties neina paimti. Ir tai dar ne viskas. Įmirkusioje žemėje pūva ir bulvės. Jų buvau daugiau, nei keturis hektarus pasodinęs, tačiau džiaugsiuos sėklai ir pavalgymui prikasęs, – savo vargus vardijo ūkininkas R. Saročka.
Pasiteisinimas NMA
Kaimo reikalų skyriaus vedėjos R. Noreikienės teigimu, šiuo metu žinoma, jog Tauragės rajone dėl neįvažiuojamų laukų derlius nenuimtas tūkstantyje hektarų, tačiau duomenys tikslinami.
– Ūkininkai negali nuimti apie 500 hektarų pupų ir apie 100 hektarų grikių. Taip pat kai kurie ūkininkai nenukūlė ir grūdinių kultūrų. Ekstremali padėtis paskelbta dar ir todėl, kad ūkininkai galėtų pasiteisinti už sutarčių nevykdymą – supirkėjams, pagaliau Nacionalinei mokėjimo agentūrai, taip pat jei ekstremali situacija būtų paskelbta respublikos mastu, atsirastų galimybė gauti kompensacijas, – situaciją nusakė R. Noreikienė.
Anot pašnekovės, nuo 2003 metų, tiek laiko ji vadovauja Kaimo reikalų skyriui, tai pirmas atvejis, kai teko skelbti ekstremalią padėtį rajone. Šiuo metu Tauragės rajono savivaldybė tikslina duomenis apie ūkininkų patiriamą žalą.
– Ketvirtadienį Kaimo reikalų skyriui šešiasdešimt ūkininkų pristatė pažymas, liudijančias apie patirtą žalą. Tačiau, tai ne galutiniai skaičiai, duomenys vis dar renkami seniūnijose. Kalbėti apie nuostolių mastą sunku. Jie bus apskaičiuoti netolimoje ateityje, – sakė R. Noreikienė.
Seimo narė sulaukė ūkininkų skambučių
Pasiteiravome, ką apie rajone susidariusią ekstremalią situaciją mano Tauragės rajono žmonių į Seimą deleguota Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Aušrinė Norkienė.
– Ši vasara itin nedėkinga ūkininkams. Gamta ypač pikta grūdines kultūras auginantiems. Į mane asmeniškai kreipėsi keli Tauragės rajono ūkininkai, kurie išsakė savo problemas ir domėjosi, ką daryti. Aš jiems patariau, kad kreiptųsi į Tauragės rajono savivaldybės administraciją dėl ekstremalios situacijos paskelbimo. Mano patarimais, kaip suprantu, ūkininkai jau pasinaudojo, – teigė Seimo narė.
A. Norkienė atskleidė šiuo klausimu bendravusi ir su Žemės ūkio ministru Broniumi Markausku, kuris dėl pagalbos ketina kreiptis į Europos komisiją. Ketvirtadienį Žemės ūkio ministras B. Barkauskas situaciją aptarė ir su rajonų merais.
Turi teisę kreiptis
ŽŪM ragina ūkininkus skaičiuoti ir fiksuoti patirtus nuostolius. Gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, turi teisę pagal patirtos žalos atsiradimo vietą kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su rašytiniais prašymais suteikti valstybės paramą už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos. Prašymus reikia pateikti ne vėliau kaip per mėnesį nuo žalos atsiradimo.
Parama nukentėjusiems dėl ekstremaliosios situacijos neteikiamos dėl stichinių meteorologinių reiškinių, nuo kurių draudžia draudimo įmonės.
Organizuotas susitikimas
Vakar žemės ūkio ministras Bronius Markauskas susidariusią situaciją aptarė Žemės ūkio ministerijoje. Susitikimo metu kalbėta apie nenumatytas aplinkybes (force majeure), dėl kurių ūkininkai nebegali įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, patirtus nuostolius ir siekį ieškoti finansinių instrumentų nors dalinai nuostolių padengti. Susitikime dalyvavo viceministras Saulius Savickis, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas, savivaldybių merai, administracijų žemės ūkio skyrių vadovai, Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo tarnybos, Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA), Prekybos pramonės ir amatų rūmų, Žemės ūkio rūmų, Ūkininkų sąjungos ir kitų žemdirbiams svarbių įstaigų atstovai.
