Autoriaus nuotrauka
Prieš mėnesį Lietuvos komercijos atašė Izraelyje pareigas pradėjo eiti Raimondas Martinavičius. Diplomatas, Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, dirbo derybinėje grupėje, pasižymėjo tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje. Nedaugelis žino, jog svarbias pareigas einantis vyras gimė ir užaugo Tauragėje. Antradienį, trumpų atostogų metu, jis aplankė čia gyvenančius tėvus ir susitiko su Tauragės rajono meru Sigitu Mičiuliu.
Diplomato karjera
Pastaruosius metus R. Martinavičius dirbo Ūkio ministerijos Verslo priežiūros politikos skyriaus vedėju, anksčiau ėjo komercijos atašė pareigas Kazachstane, dirbo Ūkio ministerijoje, Lietuvos pramonininkų konfederacijoje ir privačioje įmonėje. Paklaustas apie naują tarnybą Izraelyje, pirmiausiai prakalbo apie misiją padėti Lietuvai kurti geresnes ekonomines sąlygas su šia šalimi.
– Mūsų pagrindinis uždavinys – padėti Lietuvos verslininkams rasti tikslinius kontaktus, parduoti jų produkciją. Taip pat ieškome investuotojų – ieškom, šaudom, medžiojam investicijas, – „Tauragės žinioms“ teigė R. Martinavičius.
Žydai mėgsta sūrį
Lietuvą su Izraeliu vis labiau sieja eksporto santykiai. 2016 m. didžiausią prekių eksporto dalį sudarė chemijos pramonės produkcija (22,4 proc. viso eksporto į Izraelį dalis), pramonės dirbiniai (13 proc.), gyvūninės kilmės produktai (12 proc).
Izraelis pasižymi aukštųjų technologijų plėtra. Jiems trūksta inžinierių ir IT specialistų. Šios šalies investuotojai apsilankė LOGIN parodoje ir po jos įsikūrė Lietuvoje.
Statistikos departamento duomenimis, tarp 203 Lietuvos užsienio prekybos partnerių, pagal prekybos apyvartą Izraelis buvo 45 vietoje – per metus pasiekta 30 mln. Eur eksporto apyvarta. Kokie produktai domina žydus?
– Pirmiausia tai yra maisto produktai. Pieno produktai. Aš pats perku „Svalios“ sūrį, man tai yra skanu, gera kokybė, – kalbėjo R. Martinavičius, pridūręs, jog Vilkyškių pieninės produkcijos nepastebėjo, bet žinantis apie šios bendrovės eksportą į Izraelį.
Kita sritis, kuria Izraelis domisi – turizmas. Sveikatingumo turizmas, kuris Lietuvoje klesti Birštone, Druskininkuose. Mūsų šalis čia turi labai geras galimybes.
– Dabartinė vasara, kuri Lietuvoje yra, lyg Izraelio žiema. Juokas juokais, bet kodėl tai yra gerai? Ten dabar yra labai karšta (35 laipsniai) ir tikrai žmonėms yra sunku, jie ieško, kur išvažiuoti. Tie, kas keliavo į Lietuvą, buvo labai sužavėti, – mintimis dalijosi R. Martinavičius.
Vilnius – šiaurės Jeruzalė
Nuo XVIII a. Vilnius buvo pripažintas ne tik litvakų, bet ir apskritai pasauliniu žydų kultūros, judaistinės religijos ir intelektualinių bei meninių ieškojimų centru. XIX–XX a. sandūroje Vilniuje, gavusiame Šiaurės Jeruzalės vardą, buvo per 100 sinagogų, 10 ješivų, t. y. aukštųjų žydų religinių mokyklų, rengusių aukštο lygio rabinus.
Diplomato nuomone, Lietuvą ir Izraelį jungia tamprus kultūrinis ryšys. R. Martinavičius apgailestavo dėl skaudžios mūsų istorijos dalies. Nepaisant to, jis teigė jaučiantis vis gerėjančius santykius.
– Kas dieną mes išduodame po 10 pasų. Pagal įstatymą, žydai gali susigrąžinti Lietuvos pilietybę, jeigu jie buvo išvažiavę iki 1991 metų. Dar reikia įrodyti, kad jie turi lietuviškų šaknų, – teigė R. Martinavičius.
Anot komercijos atašė, žydai jaučia sentimentus Lietuvai – jie pykčio nelaiko, nors Lietuvos istorijoje netrūksta antisemitinių momentų. R. Martinavičiaus nuomone, šiuo metu geriau prisiminti tuos žygdarbius, kuomet lietuviai gelbėjo žydus.
Lankėsi pas merą
R. Martinavičius, atvykęs į Tauragę, aplankė čia gyvenančius tėvus. Šiame mieste jis baigė tuometinę Pirmąją vidurinę mokyklą (dabar Martyno Mažvydo progimnazija – red. past.), kaip pats teigia, čia gali vaikščioti užsimerkęs, visi keliai jam žinomi. Būdamas aštuoniolikos, vyras išvyko studijuoti į Vilniaus universitetą.
Komercijos atašė susitiko ir su Tauragės rajono savivaldybės meru Sigitu Mičiuliu.
– Užmezgėme ryšį, galvojome, ką galima pritraukti į Tauragę. Galbūt galėtumėme suorganizuoti panašaus kalibro miestų, savivaldybių atstovų susitikimus. Pažiūrėti, kokiais instrumentais jie naudojasi, – teigė diplomatas.
Anot pašnekovo, Izraelis – maža šalis. Tel Avivas – didelis miestas, bet jis aplipęs mažesniais rajonais. Lietuvos ambasada yra ne Tel Avive, o Ramat Gane, tiesa, atvykęs ten, praktiškai neatskirtum šių miestų ribos – kursuoja visuomeninis transportas, verda gyvenimas.
Mažesniuose Izraelio miesteliuose vystomi technologijų parkai. Žmonėms ten patogiau dirbti, ypač populiarūs startuoliai, technologijų parkai, kurie suburia jaunus žmones. Anot R. Martinavičiaus, šis modelis galėtų veikti ir Tauragėje.
S. Mičiulio teigimu, Tauragė įtrauka į Ūkio ministerijos planų žemėlapį, mokyklose kuriamos robotikos, jaunųjų technologų klasės. Kitais metais bus sumontuota tiksliųjų mokslų laboratorija, kurioje moksleiviai nuo 5 klasės mokysis sustiprintos fizikos, matematikos, biotechnologijų. Ji bus skirta atsinaujinančių energijos šaltinių akumuliacijai. Tauragė – vienas iš dešimties miestų, kuriančių tokią struktūrą.
Asmeniniai ryšiai
Tiltus tarp Lietuvos ir Izraelio teisiantis R. Martinavičius tikino, jog pasirinkti šį kelią paskatino asmeninis santykis su žydų istorija.
– Mano ryšiai su Izraeliu yra pakankamai asmeniški. Senelis per Antrąjį Pasaulinį karą išgelbėjo dvi žydų mergaites Šilalės rajone. Viena jų gyvena Izraelyje, Sarai yra 94 metai. 1976 metais ji išvažiavo iš tarybinės Lietuvos, – pasakojo R. Martinavičius.
Už šį poelgį senelis iš Izraelio gavo Pasaulio tautų teisuolio medalį. Po mirties apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
– Mes ir vėl susitikome, – apie ryšį su Izraeliu kalbėjo diplomatas.
Tauragiškio teigimu, Izraelis, kaip prabangi vila džiunglėse. Šalies piliečiai ją visada gins. Nežiūrint į tai, kad ten gyventi nelengva, jie didžiuojasi savo šalimi ir yra pavyzdys lietuvių tautai.
