LDK Kęstučio bataliono archyvo nuotrauka
Rugsėjo mėnesį Rusija ir Baltarusija surengs karines pratybas „Zapad“, kuriose, kaip manoma, dalyvaus apie 100 tūkst. karių. Trečiadienį Krašto apsaugos ministras Raimondas Karbolis „Žinių radijui“ įvardijo galimas provokacijas ir kitus pavojus. „Tauragės žinios“ pasiteiravo kariuomenės atstovų, ar greta sienos esančiame Tauragės regione bus sustiprintas karinis pasirengimas.
Karinės provokacijos
Praėjusį antradienį į Kaliningradą atvyko Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Pranešama, kad kaimyninės šalies vadovas nori apžiūrėti Chrabrovo oro uosto rekonstrukciją. Tačiau vietos gyventojų teigimu, pagrindinis V. Putino vizito tikslas – kariniai reikalai.
Ne paslaptis, kad rugsėjo mėnesį Rusija kartu su Baltarusija rengs karines pratybas „Zapad 2017“, kurias Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino pasiruošimu karui su Vakarais. Praėjusią savaitę Krašto apsaugos ministras R. Karoblis neneigė, jog budrumas stiprinamas.
„Šiuo metu priemonių, kad tai būtų preliudija į konfliktą ir kad tai būtų labai didelė grėsmė daliniam arba visa apimančiam konfliktui, tikrai nėra ir to neturėtų būti. Tai yra pratybos, nežiūrint į tai, kad jos nėra komfortabilios, nes treniruojamasi iš tikrųjų prieš mus, bet vis dėlto yra pratybos. Lietuvoje atskirų dalinių pratybos vyksta pagal grafiką, tiek sąjungininkai, tiek Lietuvos kariuomenė treniruojasi pagal einamuosius planus, tiesioginių pratybų, kurių tikslas būtų nusverti „Zapad“ pratybas, nėra“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė ministras.
Čia pat ministras įvardijo galimas grėsmes.
„Jeigu kalbėtume apie galimus tam tikrus veiksmus ar pavojus, tai turbūt didžiausi yra galimos klaidos iš oponentų pusės, galbūt lokalios provokacijos – čia pirmiausia uždavinys, kodėl turime būti budrūs. Gali būti taip pat sustiprėjimas informacinių atakų, kurių tikslas – diskredituoti mūsų sąjungininkų karius, diskredituoti Lietuvos kariuomenę, parodyti Rusijos, Baltarusijos galią, tai yra irgi tikėtina, ir kibernetinės atakos irgi galimos“, – teigė R. Karoblis.
NATO vadovai perspėja, kad Rusija gali inicijuoti „netyčinį incidentą“. Pavyzdžiui, susidūrus Aljanso ir Rusijos orlaiviams, konfliktas būtų eskaluojamas, o įtampa kaistų dar labiau.
Istorija nedžiugina
DELFI korespondentas gynybos temoms Vaidotas Saldžiūnas rašė, kad Kremlius karinėmis pratybomis dažnai pasinaudoja kaip priedanga realiems kariniams veiksmams. Lietuva tuo įsitikino dar 1940-ųjų birželį, kai „mokymams“ prie Lietuvos sienos buvo sutelkta 220 tūkst. sovietų karių su pusantro tūkstančio tankų. Birželio 15-ąją ši „pratyboms“ sutelkta armija kirto sieną ir okupavo Lietuvą. 1990-ųjų pabaigoje prieš kruvinus 1991-ųjų sausio įvykius Maskva taip pat paskelbė apie „karinius mokymus“, kurių metu į Lietuvą buvo permesti papildomi kariniai daliniai.
1968-ųjų birželį kaistant įtampai tarp tuometinės Čekoslovakijos ir Sovietų sąjungos, pastaroji surengė karines pratybas, po kurių dešimtys tūkstančių karių liko Čekoslovakijos teritorijoje, o prie sienos „naujoms pratyboms“ buvo sutelktos dar didesnės pajėgos.
Rugpjūtį jos įsiveržė į šalį ir numalšino „Prahos pavasario“ judėjimą. Tokią „pratybų prieš invaziją“ taktiką iš Sovietų sąjungos perėmusi Rusija ją naudojo ne kartą: prieš 9 metus prie sienos su Gruzija buvo surengtos pratybos „Kaukazas 2008“. Jose dalyvavo apie 8 tūkst. karių, 700 tankų ir šarvuočių. Rugpjūčio 2-ąją, pasibaigus pratyboms, rusų pajėgos neišvyko į nuolatinės dislokacijos vietas, o liko pasienyje – mažiau, nei po savaitės, kilo karas tarp Rusijos ir Gruzijos.
2014-ųjų kovą Krymą netikėtai užėmusi Rusija ėmė telkti kariuomenę Vakarų ir Pietų karinėse apygardose. Keliose iš eilės netikėtose pratybose prie pat Ukrainos sienos dalyvavo dešimtys tūkstančių karių – pratyboms pasibaigus prasidėjo karo veiksmai Rytų Ukrainoje, kur separatistai ėmė priešintis Ukrainos saugumo pajėgoms iš Rusijos gautais ginklais. Be to, patys rusų kariai bei technika ėmė aktyviai dalyvauti kovose.
Pratybos Kaliningrade
Kaip skelbiama, Kaliningrado srityje pratybos oficialiai vyks tik pajūryje esančiame Chemiovkos poligone bei į pietus nuo Kaliningrado esančiame Pravdinsko poligone. Įdomu tai, kad bent jau kol kas nenumatytas Lietuvos pasienyje, atokiose miškingose vietovėse įkurtų Baltarusijos ir Rusijos karinių poligonų – Gožos ir Dobrovolskio – panaudojimas pratyboms „Zapad“. Praeityje šiuose poligonuose vykusių pratybų gaudesį galėdavo girdėti ir pasienyje įsikūrę Lietuvos gyventojai, mat minėtieji poligonai skirti aviacijos ir artilerijos pratyboms – sviedinių, bombų bei raketų sprogimų garsas pasiekdavo net Druskininkus.
Lietuvos kariuomenės vyr. leitenantas Vytenis Miliušas, paklaustas, kaip Lietuvos kariuomenė ruošiasi galimiems incidentams ir ar Tauragėje bus sutelktos papildomos pajėgos, nedaugžodžiavo. Teigė, jog Lietuvos kariuomenė kartu su sąjungininkais, dislokuotais mūsų šalyje, yra nuolatos pasiruošusi reaguoti į įvairaus pobūdžio incidentus.
– Tauragės mieste, rajone ir apylinkėse daugiau karių išvysite rugsėjo 4–8 dienomis. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo bataliono kariai tuo metu treniruosis atlikti įvairaus pobūdžio operacijas, – teigė vyr. ltn. V. Miliušas.
Kaip skelbia karybos specialistai, pratybose „Zapad“ dalyvaus ir rekordinis skaičius karių. 2013 metais, kai Rusija skelbė apie 13 tūkst. pratybų dalyvių, iš tikrųjų jų būta apie 75 tūkst. Taip pat ir šiemet spėjama, kad pratybose dalyvaus apie 100 tūkst. karių.
