Miškininkų diskusijų banga su urėdijų reformos iniciatoriais ritasi per visą Lietuvą. Be abejonės, joje dalyvauja ir Tauragės miškininkai, kadangi pertvarka palies visą šalies miškininkystės ūkį. Valdančiųjų planai neramina urėdijų darbuotojus – šie skundžiasi, jog jų pasiūlymų niekas negirdi, trūksta aiškumo, o politikai teigia, jog vėjas keliamas be reikalo – esą nei miškininkams, nei verslui sąlygos nepablogės. Atvirkščiai, lėšos bus skirstomos efektyviau, o valdant įmonę centralizuotai, bus išvengiama korupcijos šešėlio, kuris gaubia urėdijų veiklą – viešoje erdvėje jos be užuolankų vadinamos „partijų lesyklėlėmis“. Atmosfera įkaito paskelbus preliminarias regioninių padalinių valdymo struktūrų schemas, kuriose padalinių vadovų funkcijos numatytos miškininkams. Ar tai reiškia, kad urėdai neteks darbo? Sunerimę ir smulkieji medienos perdirbėjai bei miško ruošos įmonės, – gal pirkimus vykdant centralizuotai, bus proteguojamas stambus verslas ir jiems beliks emigruoti?
Korupcijos šešėlis
Pertvarką miškų ūkyje vykdyti užsimota siekiant sumažinti biurokratiniam aparatui išleidžiamas lėšas, nes daugelis administracinių funkcijų esamoje sistemoje dubliuojasi. Taip pat garsiai kalbama apie korupcinius atvejus urėdijose, kuriems kelią užkirsti turėtų centralizuotas valdymas.
Ypač plačiai viešojoje erdvėje nuskambėjo atvejis, kad Utenos miškų urėdijos vadovo postas buvo „pardavinėjamas“ už keliasdešimt tūkstančių eurų, kol į „sandorį“ įsikišo STT. „Prekyba postais“ sukuria ir kitokios neskaidrios veiklos rizikų. Toli žvalgytis nereikia – 2016-ųjų lapkritį sulaikytas Rietavo miškų urėdijos urėdas Vaidotas Šliogeris, anksčiau dirbęs Pagramančio regioninio parko direkcijos vadovu. Buvo įtariama, kad jis iš savanaudiškų paskatų protegavo sau palankias įmones Rietavo urėdijos viešuosiuose pirkimuose bei kitokiais veiksmais piktnaudžiavo tarnyba.
Reformos idėją palaikančios Seimo narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės nuomone, egzistuoti tokioms nusikalstamoms schemoms prielaidos atsiranda, nes pusšimčio juridinį statusą turinčių subjektų skaidrumą tikrinti ir kontroliuoti yra sudėtinga.
– Nors mediena perkama elektroninių aukcionų būdu, regionuose verslininkai vis tiek randa landų, kaip medienos įsigyti lengvatinėmis sąlygomis. Taip pat minčių kyla įvairių, kai po „Auksinių šaukštų“ skandalo reformai stipriai oponuoja buvęs krašto apsaugos ministras, socialdemokratas Juozas Olekas. Be to, iš esmės yra keista, kad valstybiniai miškai valdomi per 42 atskirus juridinius asmenis. Tai gal ir Lietuvos geležinkelius išskirstykime po vieną stotelę? – samprotavo Seimo narė.
Šiuo metu atostogaujantis Tauragės miškų urėdas Robertas Piečia trumpai išsakė nuomonę, jog dar nei viena Lietuvoje vykdyta reforma nepasiekė gerų rezultatų – esą norima kaip geriau, o gausis kaip visada. Tarybos narys teigė, jog konkrečių nurodymų, kaip bus vykdoma pertvarka, kiek darbuotojų planuojama atleisti, urėdija dar nėra gavusi.
Valdys viena įmonė
Sukvietę Lietuvos miškininkus į Kauną, Aplinkos ministerijos Miškų departamento atstovai išdėstė planuojamos miškų urėdijų reformos metmenis. Generalinė urėdija ir „Valstybinis miškotvarkos institutas“, departamento direktoriaus Nerijaus Kupstaičio teigimu, bus sujungti į vieną valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“, valdomą 7 narių valdybos. Ši įmonė vykdys šiuo metu šalyje veikiančių 42 urėdijų funkcijas, o vietoje jų bus įkurti 25 regioniniai valstybinės įmonės padaliniai. Padalinių struktūra išliks panaši į urėdijų – girininkijos, medelynai, profesionalios medžioklės plotai, informaciniai centrai ir kt.
Miškininkystės ūkio viešieji pirkimai, medienos pardavimas perdirbėjams bus vykdomi centralizuotai, taip bendrąsias administracines miškų urėdijų funkcijas perduodant vienam juridiniam subjektui ir mažinant biurokratinį aparatą. Šių metų rugsėjį–gruodį turėtų vykti įmonės reorganizacija, o nuo 2018-ųjų sausio „Lietuvos valstybiniai miškai“ pradės darbą. Visi urėdijų darbuotojai gaus atleidimo lapelius, padalinių vadovų kėdėms užimti bus skelbiami konkursai. Reorganizavus urėdijas, tikimasi kasmet sutaupyti po 10–12 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. Eur iš valstybės biudžeto.
Gąsdina nežinia
Į „Tauragės žinių“ redakciją užsukęs Tauragės miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Antanas Gaudiešius neslėpė, jog miškininkų bendruomenė iš esmės nepritaria reformai arba tiksliau jos vykdymo scenarijui. Vyro teigimu, nesigilinama į tikrąją miškininkystės situaciją, sprendimai priimami skubotai.
– Tiek mūsų urėdijos, tiek visų miškininkų nuogąstavimai yra vienodi. Ta reforma turi įvykti, miškininkai tam pritaria. Tik tiek, kad nėra aiškumo, niekas neatsako į klausimus. Nors Aplinkos ministerija teigia, kad yra sudaryta darbo grupė, kviečia teikti siūlymus, mes teikiame, bet vis tiek savo daro. Vienas dalykas – visus atleis iš darbo ir paskui priims į naują įmonę. Antra, kadangi padarys monopolį, viską spręs vienas ministras – ar miško ruošą atiduoti į privačias rankas, kokius kirtimus ir kokiais kiekiais vykdyti. Miškininkų požiūriu, sistema bus dar labiau politizuota. Buvo taip sumąstyta, kad vyr. miškininkas turėtų tapti padalinio vadovu. Gali taip būti, kad nei manęs, nei urėdo neliks – ateis kažkas kitas, ir viskas. Kaip V. Šliogeris nuėjo į Rietavą.. Be to, jie deklaruoja, kad stiprins aplinkosaugines funkcijas, tačiau, jeigu miškininkas taps vadovu, jis turės koordinuoti ir visą komercinę veiklą, o kur pinigai, ten ir dėmesys kryps, aplinkosauga rūpintis nebebus kada, – planuojamus sisteminius pokyčius kritikavo A. Gaudiešius.
Aplinkos viceministras Martynas Norbutas po minėto susirinkimo Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėje paskelbė, jog miškininkų priešiškumas skatinamas be reikalo, esą juridinio asmens statuso praradimas yra aktualus tik patiems urėdams, be to, esą „nemaža dalis žmonių yra gąsdinami, kuriant gandus apie masinius atleidimus, chaosą ir „politikų klastą“. O esant tokiai atmosferai, ministerijai tampa neįtikėtinai sunku perduoti tikrą, patikimą informaciją apie reformą.“
Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų plėtros skyriaus vedėjas dr. Nerijus Kupstaitis, paprašytas pakomentuoti miškininkų abejones, teigė, jog planas dar gali keistis, vyksta intensyvios diskusijos.
– Netgi sukūrus vieną valstybinę miškininkystės įmonę, kiekvienas padalinys turės vadovą. Išankstinėse schemose buvo numatyta šias funkcijas perduoti vyriausiajam miškininkui, taigi urėdo pareigybės turėjo kaip ir nelikti. Tai sudarė konkurencinį foną tarp urėdų ir miškininkų. Tačiau diskusijų metu prieita prie išvados, kad greičiausiai liks atskira vyr. miškininko pareigybė, kuris bus atsakingas už miško sodinimą regione, ir padalinio vadovo. Viskas dar gali būti koreguojama, tai daugiau yra politinio apsisprendimo klausimas, ar tie padalinių vadovai vadinsis urėdais, tęsiant tradiciją, ar kitaip, tačiau pati vadovaujanti pozicija padalinyje turėtų išlikti, – tikino N. Kupstaitis.
Pinigų netrūksta
Kad ketinama centralizuoti viešuosius pirkimus ir buhalterijos tvarkymą, miškininkai teigia neprieštaraujantys. Tačiau, A. Gaudiešiaus teigimu, piktnaudžiauti perkant, kad ir milijonus kainuojančią techniką, ir dabar nėra sąlygų – tiekėjų yra vos keletas, specifikacijos turi būti surašytos tiksliai, renkamasi pagal mažiausią kainą.
Finansinės bėdos Tauragė urėdijos taip pat nekamuoja – pašnekovas teigė, jog įstaiga turi sukaupusi nemažą rezervą, o pagal efektyvumą yra šalies penketuke. Urėdijų finansavimo sistema yra gana sudėtinga, iš medienos ruošos komercinės veiklos gaunami pinigai skiriami miškų priežiūrai ir urėdijų išlaikymui, dalis jų papildo valstybės biudžetą. 2016-aisiais Tauragės miškų urėdija gavo 6 mln. eurų pajamų, kurie papildė urėdijos sąskaitą. Iš jų 3 mln. nukeliavo į miško fondą – miško sodinimui, priežiūrai, miškų kelių priežiūrai (apie 0,5 mln.), girininkijų išlaikymui, tarp jų ir darbo užmokesčio fondui bei visuomenės poreikiams – rekreacijai, miško aikštelių, pavėsinių priežiūrai ir pan. Likę 3 mln. paskirstomi komercinei veiklai vykdyti, mokesčiams valstybei, medienos ruošai, urėdijų išlaikymui. Į biudžetą urėdijos sumoka dar 15 proc. nuo pajamų, šiuo atveju 752 tūkst. Eurų. 2016-aisiais įmonė gavo 353 tūkst. pelno (7,1 proc.), iš kurių dar apie 50 proc. (156 tūkst. eurų) sumokėjo į valstybės biudžetą.
Tauragės miškų urėdijoje dirba iš viso 57 specialistai – 27 iš jų girininkijose, 15 – administracijoje. Valstybinė tendencija, jog urėdijose buhalterijai tvarkyti, įdarbinama po 4–5 specialistus, atsispindi ir Tauragėje. A. Gaudiešius pritaria idėjai, jog optimizuojant procesus šių darbuotojų skaičių reikėtų mažinti. Pašnekovo teigimu, Tauragėje iš 15 administracijos darbuotojų planuojama atleisti apie 5 specialistus. Tačiau tame A. Gaudiešius nemato problemos – juk buhalterių reikia visose įmonėse, jie gali sėkmingai įsidarbinti ir privačiame sektoriuje. Sudėtingiau darbą rasti būtų miškininkystės specialistams, tačiau Tauragėje jų skaičiaus mažinti nėra poreikio. Pagal planuojamos reformos metmenis, 1000 ha miško plotą turėtų aptarnauti 1 miškininkas, Tauragėje panašiai ir yra. Tauragės miškų urėdijai priklauso 33 tūkst. ha miško ploto, jį aptarnauja apie 30 miškininkų. Pašnekovo teigimu, pertvarka labiausiai palies mažąsias urėdijas, kurios bus prijungtos prie didesnių.
Tauragės miškingumas kasmet didėja – atsodinama daugiau miškų, nei iškertama. A. Gaudiešiaus nuomone, valstybiniu lygiu nustatomos apvaliosios medienos kirtimo kvotos regionams yra paskirstomos neefektyviai. Miškininko teigimu, Tauragėje yra daug subrendusio miško, kurį reikėtų kirsti, nes mediena pūva. Šiuo atžvilgiu, vyro nuomone, reforma turėtų išeiti į naudą – tikimasi, kad kirtimo kvotos regionams bus paskirstomos efektyviau.
Sužlugdys smulkius verslininkus?
A. Gaudiešius taip pat kalbėjo, jog miškininkai turi išklausyti ir vietinių medienos perdirbėjų bei miško ruošos paslaugų teikėjų nuogąstavimus, kad miškininkystę valdant vienai įmonei, medieną ruošti ir įsigyti galės tik stambūs verslininkai. Esą žmonės bijo prarasti darbus ir mažne kraunasi lagaminus. Paklausėme, ką apie šią situaciją mano vienos iš Tauragės medienos perdirbimo įmonių, UAB „Herantas“ vadovas, Vytautas Norvaišas:
– Manau, kad situacija tik pagerės. Dabar mes per metus įsigyjame apie 3 tūkst. kubų medienos, pusę jos – iš viešo sektoriaus. Su urėdija pasirašome sutartį pusmečiui ar metams, o per tą laiką kainos atžvilgiu daug kas gali nutikti, mes tampam nekonkurencingi. Todėl pritariu, kad viešojo sektoriaus pertvarka yra būtina, – teigė verslininkas.
Mitą, kad nukentės regioniniai su mediena susiję verslai, paneigė ir vienas iš reformos iniciatorių, Miškų plėtros skyriaus vedėjas:
– Netgi esant centralizuotai įmonei, vietiniams padaliniams bus numatyta galimybė samdyti rangovus savo teritorijoje, nėra tikslo sutelkti medienos ruošos darbų į keleto stambių įmonių rankas valstybės mastu, nes tai prieštarautų regioninei politikai. O medienos pirkimo konkursai vyksta aukciono būdu, parduodami yra didesni ir mažesni medienos paketai ir šiuo atveju mažai kas keisis, išliks medienos pardavimo paketų sistema, kad smulkiems verslininkams nereikėtų konkuruoti su stambiaisiais. Taipogi planuojama sukurti normalią logistikos sistemą, kad centralizuotai parduodamą medieną smulkūs perdirbėjai galėtų atsivežti iš artimiausio miško, kadangi pasitaikydavo atvejų, kai regioninės smulkios įmonės laimėdavo aukcioną įsigyti medienos kitame Lietuvos krašte, todėl padidėdavo atvežimo kaštai. Tam tikras procentas medienos bus ir toliau parduodama mažesniais paketais, galvojama apie kiekių sureguliavimą, kuri būtų palankus abiems pusėms – tiek smulkiam regioniniam, tiek stambiam verslui, – nuramino N. Kupstaitis.
