Bendrojo pagalbos centro (BPC) vietos nustatymo sistema Lietuvoje vis dar negali padėti surasti žmogaus pagal jo mobilaus telefono buvimo vietą. Tuo įsitikino miške su septynmečiu vaiku bei draugais paklydęs tauragiškis. BPC atstovai neneigia, kad nustatyti buvimo vietą kol kas sudėtinga, kaimo vietovėse paklaida net 30–40 km.
Policija pasitiko jau grįžtančius
Žydrūnas Murauskas „Tauragės žinių“ redakcijai pasakojo, kad su draugais ir vaiku pasiklydo miške, kuriame ne kartą yra lankęsis. Atsitiko taip, kad kompanija susipainiojo, kurioje pusėje paliktas jų automobilis. Jis manė, kad reikia eiti į vieną pusę, draugas – į kitą. Debesys užstojo saulę, tad orientuotis buvo sudėtinga.
– Būtume ilgiau paklaidžioję ir radę išėjimą, tačiau su mumis buvo vaikas. Jis ėmė stresuoti, todėl paskambinome 112 numeriu ir paprašėme, kad nustatytų vietą, kur mes esame bei pasakytų kurioje pusėje yra Lylavos pažintinis takas, nes ten stovėjo mūsų automobilis. Kai paskambinau minėtu numeriu, pradėjo klausinėti daugybės dalykų: ar tu ne girtas, kaip jaučiatės, gal tavo vaikas nori miego, su kokia mašina atvažiavote ir t.t. Mes patys susiradom kvartalo numerį, tereikėjo pasakyti, kuria kryptimi mums eiti. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja sakė, kad negali nustatyti mūsų buvimo vietos, tačiau išsiųs policijos ekipažą, – pasakojo Ž. Murauskas.
Pasak Ž. Murausko, vėliau jie pamatė vietinio gyventojo mašiną, vairuotojas nuvežė juos iki jų automobilio. Savo automobiliu, grįžtančius į namus, juos sustabdė policijos pareigūnų ekipažas.
– Puse valandos užtrukome, kol pareigūnai pildė protokolą, nors visi buvome suliję ir šlapi. Turėjau jiems aiškintis, kad skambutis į „112“ nebuvo melagingas. Pikta, kad Bendrajame pagalbos centre lig šiol neveikia vietos nustatymo sistema pagal telefoną, nors centro įkūrimui išleisti milijonai. O jei pagalbos šauktųsi nusikaltimo auka? – piktinosi tauragiškis.
Metai bėga, sistema netobulėja
Ypač skaudus atvejis nutiko prieš trejus metus, kai pagalbos nesulaukė į BPC skambinusi mašinos bagažinėje žudyti vežama 17-metė. Ji vėliau buvo rasta negyva – pareigūnai negalėjo padėti, nes sistema neleido nustatyti merginos buvimo vietos. „Lietuvos rytas“ tuomet priminė, kad 2006 m. Europos Komisija buvo įspėjusi Lietuvą, kad ši nesukūrė galimybės nustatyti skambinančiojo iš mobiliojo telefono į BPC nustatymo vietos. Dar vėliau dėl to Lietuvai buvo iškelta byla Europos teisingumo teisme. Kai skambinančiojo vietos nustatymo sistema pradėjo veikti Vilniuje, byla Lietuvai buvo nutraukta. Po tragiškai pasibaigusios istorijos politikai kalbėjo, kad BPC konkursai galėjo būti neskaidrūs, o dalis už valstybės milijonus įsigytos įrangos buvo visiškai nereikalinga ir dulkėjo sandėliuose. Tai, kad BPC kūrimo metu buvo taškomi pinigai ir pripirkta nereikalingos įrangos, 2002 m. konstatavo ir Valstybės kontrolė.
Metai bėga, o vietos nustatymo sistema šalyje vis dar negali rasti žmonių.
Pažangiausias vietos nustatymo metodas – tik ateities planuose
„Tauragės žinios“ susisiekė su Bendrojo pagalbos centro atstove viešiesiems ryšiams Vilma Juozevičiūte. Ji neneigė, kad vietos nustatymo sistema šiandien dar nėra patikima. Pažangiausias vietos nustatymo metodas, kuris yra paremtas pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos duomenų perdavimu koduota žinute, tebėra Bendrojo pagalbos centro ateities planuose.
– Šiuo metu mes kartu su partneriais iš kitų 5 šalių dalyvaujame tarptautiniame projekte „HELP 112“, kurio metu bus suprojektuotas ir kitais metais Lietuvoje įdiegtas pats pažangiausias vietos nustatymo metodas, paremtas pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos duomenų perdavimu koduota žinute. Kol kas Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, vietos nustatymui naudojamas Cell ID metodas. Iš mobiliojo ryšio operatorių gaunami duomenys nėra tikslūs, su didelėmis paklaidomis. Ypač sudėtinga nustatyti žmogaus buvimo vietą užmiestyje ar kaimo vietovėje, nes paklaida gali siekti 30–40 km.,– paaiškino Bendrojo pagalbos centro atstovė viešiesiems ryšiams V. Juozevičiūtė.
