„Tauragės žinių“ archyvo asociatyvi nuotrauka
Joniškės kaimo Keramikos sodų bendrijos gyventoja Daiva Sinkevičienė skambina pavojaus varpais – čia gyvenantieji nežino, ką daryti su iš miesto atvežtais ir paliktais, valkatauti pasmerktais šunimis bei katėmis. Moteris neslepia, ir patys sodų gyventojai saviškius paleidžia lakstyti laisvai. Valkataujančių šunų ir kačių gaujos kasdien gausėja ir tai labai neramina gyventojus.
Palaidi keturkojai pridaro bėdų
Į „Tauragės žinių“ redakciją užsukusi Joniškės kaimo sodų bendrijos „Keramika“ gyventoja Daiva Sinkevičienė klausė, ką daryti su beglobiais gyvūnais, klaidžiojančiais soduose. Anot jos, atsibodusius šunis ir kates į sodus paklaidinti atveža miesto gyventojai. Taip klajoklių gaujos didėja, o jais besirūpinančių – vos vienas kitas.
– Netoliese mūsų namų vaikštinėja toks gražus didelis šuo. Ką su juo mums daryti, kur dėti? Šeriam, bet kiek galima? Daug tų šunų čia atveža, paleidžia ir nuvažiuoja. Kur kreiptis, kas jais turi rūpintis? – teiravosi moteris.
Joniškės sodų gyventojos teigimu, dažnas šeimininkas savo šunis paleidžia pasilakstyti be priežiūros. O šie tada ir bėdos pridaro – iškasa daržus, gąsdina žmones.
Veterinaro paslaugos brangios
Tauragės seniūnė Danguolė Jatautienė tikino su šia moterimi telefonu jau bendravusi. Esą buvo nuvykusi nurodytu adresu ieškoti jos minėto didelio šuns, tačiau nieko nerado – nei skambinusiųjų, nei šuns. Tik dubenėlį vandens.
– Tai aktuali problema. Žmonės šeria tuos gyvūnus. Kartais beglobiams pavyksta rasti naujus namus. Prispyrus bėdai, manau, pavyktų su veterinaru Tomu Bartušiu sudaryti vienkartinę sutartį dėl šuns paėmimo, – pirmadienį žurnalistę patikino seniūnė.
Į klausimą, kodėl seniūnija lig šiol neturi sudariusi sutarties su veterinaru T. Bartušiu ar kita įstaiga dėl benamių gaudymo ir laikinos priežiūros, seniūnė užsiminė apie lėšų stygių.
– Anksčiau Tomas Bartušis už vieno šuns sugavimą ir išsivežimą imdavo 60 litų. Tai yra daug. Kiek dabar jis prašo už tokią paslaugą, aš nežinau. Iki šiol mes patys savo jėgomis bandydavome sugauti gyvūnus ir rasti jiems šeimininkus. Užmigdyti ir nuvežti į Rietavą utilizacijai visada spėsime, – paaiškino D. Jatautienė.
Gyvūnų globą turi organizuoti savivaldybė
Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Vaidotas Gudžiūnas „Tauragės žinioms“ sakė, kad, pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, laikina globa turėtų būti organizuojama savivaldybės.
– Yra kastravimo programa, tačiau tuo daugiau turėtų užsiimti savivaldybė. Taip pat turi būti nustatyta tvarka, pagal kurią beglobiai gyvūnai būtų gaudomi, ieškomi laikini globėjai bei šeimininkai. Žinau, kad Klaipėdos savivaldybė ėmėsi šio darbo ir gan neblogai susitvarko. Tauragės miesto seniūnija yra sudariusi sutartį su veterinaru Tomu Bartušiu. O kitos rajono seniūnijos sutarčių nėra sudariusios. Manau, turėtų būti kokia nors bendra sutartis, galiojanti visoms rajono seniūnijoms, kad vieningai būtų reguliuojamas beglobių gyvūnų skaičius. Pas mus rajone kol kas to nėra, – sakė V. Gudžiūnas.
Visoje Lietuvoje buvo inicijuojama akcija „Pagauk. Sterilizuok. Paleisk“, kurią savanoriškai galėjo vykdyti gyvūnų globėjų organizacijos, tačiau Tauragės rajone ji neprigijo.
S. Klymantas: seniūnijos taupo pinigus
Lietuvos gyvūnų globos draugijos Tauragės skyriaus pirmininkas Sigitas Klymantas žurnalistei sakė, kad, kiek jis prisimena, sterilizavimo akcijos Tauragėje vyko vos du kartus, jas organizavo tuometinė organizacijos „Lesė“ Tauragės skyriaus vadovė Viktorija Naujokaitė. Tačiau, organizuojant tokias akcijas, susiduriama su biurokratinėmis kliūtimis.
S. Klymantas įsitikinęs, kad beglobių šunų ir kačių problemos mastai priklauso nuo žmonių sąmoningumo. Anot jo, taip pat svarbus ir savivaldybės bei pačių seniūnų požiūris.
– Pagal įstatymą, beglobių reikalais turi pasirūpinti savivaldybė. Didieji miestai kasmet skelbia konkursus dėl pasirūpinimo beglobiais gyvūnais. Kiek aš žinau, Šilalės rajono savivaldybė išsprendė šią problemą visos savivaldybės mastu. Jurbarkas sudarė sutartį su Kauno „Nuaro“ tarnyba. Mūsų savivaldybėje seniūnijos paliktos tvarkytis pačios. Tik miesto seniūnija yra sudariusi sutartį su veterinaru Tomu Bartušiu. Veterinaras sugauna keturkojus, laiko juo 14 dienų ir, jei neatsiranda šeimininkas, užmigdo. Užmigdomų gyvūnų skaičius per metus nemažas, bet kitaip tiesiog neįmanoma. Kitos seniūnijos, matyt, piktybiškai taupo lėšas ir konkursų dėl beglobių gyvūnų sugavimo ir priežiūros neorganizuoja. Vos keli seniūnai patys pagauna bešeimininkius gyvūnus ir atveža pas mus į prieglaudą, – kalbėjo gyvūnų mylėtojas.
Pasak jo, sodų teritorijoje beglobių gyvūnų problema turi ir sezoniškumo požymių.
– Žmonės dažnai visai vasarai iš miesto butų persikelia į sodo namelius. Kad nebūtų taip liūdna, įsigyja kokį nors šuniuką, ar paima priklydusį. Palaiko, pamaitina, o rudeniop maitintojai grįžta į miestą, o šuo lieka valkatauti, – pasakojo gausybę augintinių priglaudęs vyras.
Jei negaudytų benamių, gyvūnų būtų pilni kiemai
Šia tema pakalbintas Tauragės miesto seniūnas Virginijus Žilius patikino, kad miestui sutartis su veterinaru – tikra būtinybė. Priešingu atveju, valkataujančių šunų ir kačių būtų pilni kiemai.Anot seniūno, šis veterinaras net naktį ir savaitgaliais atsiliepia telefonu. Seniūnas pripažino, kad valkataujantys katinai retai gaudomi, nes jie kelia kur kas mažiau problemų – jie nepuola ant žmonių, nesikandžioja. O pagauti gyvūną kainuoja. Tačiau kaimuose – kita problema: šunys ir katės ten dažnai būna palaidi, tad nesuprasi, turi šeimininką ar ne.
Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis, paklaustas apie beglobių gyvūnų gaudymo ir priežiūros tvarką, teigė su šia problema dar nesusidūręs, todėl tikslaus atsakymo pateikti negalįs.
