Po savaitės didžioji pavasario šventė – Velykos, o paskutinis sekmadienis prieš jas skelbiamas Verbų sekmadieniu. Verbinės daugelyje Europos šalių vadinamas Palmių sekmadieniu. Tai Kristaus garbingo įžengimo į Jeruzalę prieš kančią prisiminimas.
Ryškiausias Verbų sekmadienio paprotys – tai plakimas verba.
Nuo senų laikų tądien šeimininkai stengėsi atsikelti kuo anksčiau ir kitus šeimos narius ar samdinius nuplakti dar miegančius. Plakdami sakydavo: ne aš plaku, o verba plaka. Tik Žemaičių verbele paprastai plakama ne per Verbas, o Velykų antrąją dieną.
Paprotys Verbų dieną pašventintais kadagiais gintis nuo galimų nelaimių išliko iki mūsų dienų. Lietuviai turėjo daug pašventintos verbos naudojimo papročių: užėjus audrai su perkūnija ją degindavo krosnyje ar bent pasmilkydavo, kad šventi dūmai nuvytų debesį. Sėdami javus, verbos sutrintų spyglių įmaišydavo į pirmosios sėtuvės grūdus. Verbos šakutę įkišdavo į dirvą, kad ledai neišguldytų ir neišmuštų pasėlių. Sukirsdavo šakele vaikams, kad jie greičiau augtų. Aprūkydavo verbelės dūmais dedamus po višta perėti kiaušinius ir ją pačią. Verbele paliesdavo ar pasmilkydavo pavasarį pirmąkart į ganyklą išvaromus gyvulius, kad per vasarą sveiki išsiganytų. Visa tai rodo buvus gilų žmonių tikėjimą žalios šakelės šventumu.
Verbinės daugelyje Europos šalių vadinamas Palmių sekmadieniu. Katalikų bažnyčios liturgijoje palmių šventinimas įvestas V amžiuje. Visoje Europoje tikima, kad šią dieną pašventintų anksčiausiai pavasarį sprogstančių augalų šakelės žadina jomis paliestos žemės ir gyvulių vaisingumą, padeda žmogui išlaikyti sveikatą, gausina derlių, neleidžia į namus trenkti perkūnui, saugo pasėlius nuo ledų ir graužikų.
Tauragės Šv. Trejybės bažnyčioje Verbų sekmadienį mišios vyks kaip ir kiekvieną sekmadienį – prasidės 8.30, 10.00, 12.00 ir 18.00 val.
Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčioje Palmių pamaldos sekmadienį prasidės 10 val.