Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos regionuose vykstančiuose kultūriniuose renginiuose lankosi vos 37 proc. šalies gyventojų. Tauragėje pastebima tendencija, kad neretai renginiuose lankosi vis tie patys žmonės, dažnu atveju – vyresnio amžiaus arba vaikai, į šventes atlydimi tėvelių. Žurnalistės pakalbinti kultūrinių renginių organizatoriai tvirtina, kad jaunimą sunku atitraukti nuo kompiuterių. Visgi yra manančių, kad renginių mūsų krašte netgi per daug – žiūrovai persisotinę, todėl jiems esą sunku įtikti.
Renginių lankomumas itin mažas
Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos atlikto tyrimo duomenimis, tik 37 proc. mūsų šalies regionų gyventojų lankosi jų apylinkėje vykstančiuose kultūros renginiuose, o 56 proc. apklaustųjų teigė, kad regionuose trūksta įdomios veiklos.
– Bibliotekoms, muziejams bei kitiems regionų kultūros centrams skirtos lėšos dažniausiai yra panaudojamos darbuotojų atlyginimams, remontui, inventoriui įsigyti, o veiklos vykdymui numatyta vos 9 proc. bendro biudžeto, – teigia Ateities visuomenės instituto, kuris skatina kultūros inovacijų plėtrą Lietuvoje, steigėja ir direktorė dr. Erika Furman.
Moteris įsitikinusi, kad nei skirtas biudžetas, nei suremontuotos patalpos nepaskatins žmonių lankytis kultūros renginiuose:
– Tradicinis mąstymas ir kasmečių tradicinių renginių organizavimas nėra patrauklu daugeliui gyventojų, ypač jaunimui. Mūsų projekto tikslas – skatinti kultūros įstaigų darbuotojus mąstyti kūrybiškai ir inovatyviai, galvoti, kaip į kultūrines veiklas įtraukti kuo daugiau gyventojų. Tik patys žmonės, keisdami savo mąstymą, gali tai padaryti.
Anot Ateities visuomenės instituto tyrėjo dr. Rasiaus Makselio, paprasčiausias įsiklausymas į gyventojų poreikius bei kūrybiškas tų poreikių patenkinimas gali tapti kultūros inovacija.
– Pokyčiai prasideda nuo pačių įstaigos darbuotojų ir tam nebūtinai reikia papildomų lėšų, – sako dr. R. Makselis.
Spėlioja, ko nori žiūrovas
Panašu, kad mūsų mieste pasisekę renginiai dažniausiai virsta tradiciniais ir tokiu būdu siekiama kasmet sutraukti vis didesnį būrį žiūrovų. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos direktorius Sigitas Kancevyčius „Tauragės žinioms“ tvirtino, kad jaunimą itin sunku pritraukti, tačiau Bibliotekos kolektyvas nuolat, nepaisant nesėkmių, ieško naujų idėjų.
– Yra žmonių kategorija, kurie eina į visus renginius. Mes tai pastebime. Yra ir tokių, kurie išvis niekur neina. Nežinau, kodėl taip yra. Paskutinis gausiai žmonių pritraukęs renginys – „Vyrų godos“. Pamatėme tik vieną kitą naują veidą. Būna netgi, kad renginį išreklamuojame, o ateina vos keli žmonės, o į visai menkai paviešintą – susirenka pilna salė. Sunkiausia yra atspėti, ko žiūrovai nori ir ko jiems reikia, – pasakojo renginius organizuojantis Bibliotekos vadovas.
S. Kancevyčius užsiminė, kad rudenį organizuotas renginys vasarai palydėti buvo be jokio papildomo finansavimo, tačiau žiūrovų susirinko itin gausiai, todėl kitais metais organizatoriai ketina ieškoti papildomų lėšų renginiui, kuris, tikimasi, taps tradiciniu.
Jaunimas ir kompiuteriai – neišskiriami
Aptakiai apie renginių lankytojus kalba Tauragės kultūros centro direktorius Virginijus Bartušis. Nors pašnekovas sutinka, kad į juos renkasi daugiau vyresnio amžiaus žiūrovai, visgi teigia, kad publika – gana įvairi.
– Jaunimas gal daugiau sėdi prie kompiuterių. Pernai mes darėme apklausą, norėdami išsiaiškinti, ką reiktų tobulinti. Paaiškėjo, kad renginių laikas tinkamas – 5–6 valanda vakaro tinka ir moksleiviams, ir dirbantiems. Jaunimą labai pritraukia Moksleivių kūrybos centro renginiai bei šokių festivaliai. Nors čia daugiau jaunuoliai renkasi ne kaip žiūrovai, o palaikyti savo draugus, – kalbėjo V. Bartušis.
Kultūros centro vadovas „Tauragės žinioms“ tvirtino, kad jų įstaiga atvira įvairiems pasiūlymams ir iniciatyvoms – tam esą pasitarnauja bendradarbiavimas su įvairiomis jaunimo organizacijomis.
Į renginius kviečia ir besimeldžiančius
Žodžių į vatą nevyniojo neseniai prie Tauragės krašto muziejaus vairo stojęs fotografas Romualdas Vaitkus. Pasak jo, problema tikrai egzistuoja.
– Dedame visas jėgas išviešinant renginius. Kartais būna, kad žmonės netelpa salėje – ji pas mus gan maža, tai dar viena problema. O kartais ateina vos vienas kitas žiūrovas. Manau, Tauragėje yra renginių perteklius – organizuoja Muziejus, Biblioteka, Kultūros centras, kartais renginiai vyksta vienu metu. Labai daug žiūrovų susirinko, kai į renginį pakvietėme per Bažnyčią, – pasakojo žinomas fotografas.
Pokalbio metu R. Vaitkus užsiminė, kad didelė dalis tų pačių žmonių yra pastovūs renginių lankytojai. Ateina vos vienas kitas naujas veidas.
Siūlo įstaigoms vienytis
Kokia situacija kaimiškose vietovėse, pasiteiravome Irenos Laugalienės – Gaurės bendruomenės „Gaurkiemis“ pirmininkės. Jos nuomone, Gaurėje renginių pakanka. Juolab, kad jaunimas dažniausiai dalyvauja mokyklose organizuojamuose kultūriniuose renginiuose, tad bendruomenėje natūraliai renkasi tie, kas liko.
– Jaunimo be mokyklinio amžiaus vaikų mes neturime – jis arba išvykęs studijuoti, arba emigravęs. Veiklių jaunų žmonių labai pasigendame – jų pas mus kaime vienetai ir, turbūt, paskęsta tarp visų kitų gyventojų. Turime tokių, kurie lankosi visuose renginiuose, bet tai nėra blogai – šie žmonės nori dalyvauti, bendrauti, kažką pamatyti. Yra ir tokių, kurių iš namų niekaip neiškrapštysi, – tvirtino gauriškė.
Pasak I. Laugalienės, per didesnes šventes norisi bendro tarpinstitucinio darbo.
– Štai artėja Vasario 16-oji. Galėtume vienytis ir daryti bendrą renginį su Biblioteka, mokykla ir Kultūros centru. Tačiau visi tvirtina turį ruošti savo ataskaitas ir bendras sprendimas niekaip nesigauna, – kalbėjo pašnekovė.
Moteris pasakojo, kad bene didžiausia Gaurėje – Kraštiečių šventė, į kurią suplūsta ne tik visi buvę gauriškiai, bet ir aplinkinių, jau išnykusių kaimų atstovai. Visi tikisi pabūti kartu bei apžiūrėti kadaise dažnai lankytas vietas.
