Vakar, sausio 25-ąją, prasidėjo gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė, kuri tęsis iki sausio 31 d. (sekmadienio). Tradiciškai gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė Europoje minima paskutinę sausio savaitę.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad apsisaugoti nuo šios ligos įmanoma. Profilaktinės patikros ir skiepai – tai būdai, kurie padeda išvengti gimdos kaklelio vėžio. „Prieš dvidešimt metų buvo manoma, kad gimdos kaklelio vėžys yra paveldimas. Tačiau iš tiesų tai yra virusinės kilmės liga, kuri plinta lytiniu keliu. Šiuos kelis faktus dar ir dabar ne visos moterys žino, – teigė ULAC direktorius profesorius Saulius Čaplinskas. Gimdos kaklelio vėžį gali sukelti 15 žmogaus papilomos viruso (ŽPV) rūšių. Virusas sukelia pakitimus gimdos kaklelio ląstelėse, kurie ilgainiui gali virsti vėžiu. Pirminių ląstelių pakitimų moteris nejaučia. Pakitimus galima aptikti tik vienu būdu – profilaktine patikra, o išvengti – pasiskiepijus“. Pasak prof.S. Čaplinsko, Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys užima trečią vietą tarp naujų diagnozuotų onkologinių moterų ligų ir kasdien Lietuvoje ši liga diagnozuojama dviem moterims. Lyginant su kitomis ES šalimis, tai itin aukštas sergamumas. Todėl apsauga nuo gimdos kaklelio vėžio yra labai svarbi ir kiekviena moteris turi žinoti tam tikrus faktus apie šios ligos prevenciją.
Kaip ŽPV, kuris sukelia vėžį, plinta?
Žmogaus papilomos virusas plinta lytinių santykių metu. Virusai perduodami kitam asmeniui ir liečiantis tarpvietėsodai, ne tik lytinės sueities metu (pvz., intymių glamonių metu). Užsikrėtimo ŽPV rizika priklauso nuo lytinių partnerių skaičiaus: kuo daugiau lytinių partnerių, tuo didesnė rizika užsikrėsti ŽPV.
Kas rizikuoja užsikrėsti ŽPV?
Kiekvienas/a, turintys ar turėję lytinių santykių. Ši infekcija yra labai paplitusi. Lytiškai aktyvūs žmonės bent kartą savo gyvenime yra susidūrę su ŽPV. Net ir tie asmenys, kurie turėjo tik vieną lytinį partnerį, taip pat galėjo užsikrėsti ŽPV. Du trečdaliai naujų užsikrėtimų ŽPV įvyksta 15–24 gyvenimo metais, tačiau rizika užsikrėsti pavojingais ŽPV tipais moterims išlieka visą gyvenimą.
Kaip galima apsisaugoti nuo ŽPV?
Viena iš apsaugos priemonių – skiepai nuo ŽPV. Geriausia skiepyti mergaites, kurios dar nėra pradėjusios lytinio gyvenimo, t. y. ŽPV dar nėra patekęs į jų organizmą. Vis dėlto, nors daugiau nei du trečdaliai naujų užsikrėtimų ŽPV įvyksta 15–24 gyvenimo metais, rizika užsikrėsti išlieka visą gyvenimą. Medikai primena, kad skiepytis nuo gimdos kaklelio vėžio prasminga beveik visoms moterims. Kuo moteris jaunesnė, tuo geriau į skiepus reaguoja imuninė sistema ir apsauga išlieka ilgiau.
Kaip galiu apsaugoti savo dukrą nuo gimdos kaklelio vėžio?
Nuo šių metų liepos 1 dienos pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ketinama pradėti mergaičių skiepijimus nuo ŽPV infekcijos. ŽPV skiepų esmė – skiepijama, siekiant užkirsti kelią virusui patekti į organizmą, t.y. iki lytinio gyvenimo pradžios. Todėl šios vakcinos veiksmingiausios yra jaunoms, neturėjusioms lytinių santykių ir ŽPV neinfekuotoms mergaitėms. Lietuvoje nemokamai bus skiepijamos 11 metų mergaitės. Kartais girdime klausimų, kodėl reikia skiepyti dukrą, jei ji dar neturi lytinių santykių? Gydytojų argumentas aiškus – vakcina nuo ŽPV, kaip ir kiti skiepai, padeda išvengti ligos. Tai reiškia, kad skiepai geriausiai veikia, kol nebuvo jokio kontakto su ŽPV, ypač su 16 ir 18 ŽPV tipais, kurie, kaip įrodyta mokslo, gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. ŽPV vakcina yra skiepijama į raumenis. Pakankamam imunitetui susidaryti reikia dviejų vakcinos dozių.
Kodėl svarbu reguliariai profilaktiškai tikrintis?
Reguliari patikra ypač aktuali moterims, kurios nėra pasiskiepijusios. Toms, kurios pasiskiepijusios nuo ŽPV, patikra taip pat aktuali, nes vakcina neapsaugo nuo visų galimų ŽPV tipų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis Lietuvoje yra vykdoma gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios prevencijos (diagnostikos) programa. Ji skirta 25–60 metų moterims, kurios 1 kartą per 3 metus gali nemokamai pasitikrinti dėl ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų ar vėžio. Patikros metu moterims yra atliekamas citologinis tyrimas – PAP testas. Jo metu paimamas tepinėlis nuo gimdos kaklelio paviršiaus bei iš kaklelio kanalo. Jei PAP testas ikivėžinių pokyčių nerodo, tyrimas kartojamas po 3 metų. PAP testo tikslas – ne tik patikrinti dėl vėžio, bet ir sužinoti, ar yra pakitimų gimdos kaklelio ląstelėse. Gimdos kaklelio vėžys išsivysto iš pakitusių gimdos kaklelio gleivinės ląstelių. Dėl nemokamo citologinio gimdos kaklelio tyrimo moterys pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs sveikatos būklę, siųs atlikti atitinkamus tyrimus pas gydytojus akušerius-ginekologus.
Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė pradėta minėti 2002 metais. Tais metais Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos asociacija paskelbė švietėjišką kampaniją, kuria siekiama didinti visuomenės informuotumą apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją. Oficialus šios švietėjiškos kampanijos simbolis – išminties perlas. Tokią segę segintis asmuo siekia atkreipti dėmesį ir rodo pasirengimą pasišnekėti apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro inform.
www.ulac.lt
