Nuo liepos nebeprivaloma skelbti kainų litais ir eurais, tai dar labiau padrąsina kelti kainas. Nors prekybos centrai skelbia atpiginę nemažai prekių, kai kurių produktų kainos, pirkėjų teigimu, šiemet šoktelėjo net ne vieną kartą. Tačiau neretai dėl pabrangintų prekių pasipiktinę pirkėjai, atsidūrę kitoje barikados pusėje, tai yra stoję už turgaus prekystalio, taip pat bando perkančiųjų finansines galimybes. Kai kurie, prekiaujantys savo išaugintomis daržovėmis, vaisiais ar miške surinktomis gėrybėmis, įžūliai litą prilygina eurui. Tarytum stebėtų – kas bus? Perka? Vadinasi, viskas gerai!
Net dėvėtų drabužių kainos turguje atrodo gerokai šoktelėjusios. „Tauragės žinių“ pakalbinti prekeiviai tikina, kad kainų nepakėlė, kita vertus, esą tik jų reikalas, už kiek prekę parduoti. Kiti kaltę meta tiekėjams, treti teisinasi, kad išaugo savikaina.
Kam nuleisti kainą, jei perka?
Kad ir ką besakytų verslininkai ar prekybininkai, matome, kiek kas kainuoja ir, kaip greitai ištuštėja mūsų piniginės. Pradėjusi atidžiai sekti kainas, užvakar viename knygyne buvau nustebinta sužinojusi, kad plonas sąsiuvinis šiemet kainuoja 11-a euro centų (38 lito ct), o su paveikslėliu – net 19 ct (66 lito ct). Visi pamename, kad dar pernai Motinos dienai rožę galėjome nupirkti už 3 litus, o šį pavasarį teko mokėti jau po 2,5 euro (8,63 Lt). „Pundelį“ svogūnų laiškų iš kaimo moterėlės vargiai benusipirksi už litą kaip pernai (29 euro centus), prekeivės prašo 40–50 euro centų (1,38–1,73 Lt). O ar prisimenate, kad vasarą kilogramas lietuviškų pomidorų kainuotų 10 litų? O štai neseniai kainavo 3 eurus (10,36 Lt). Už litrą mėlynių prekeiviai prašo 2–3 eurų (6,91–10,36 Lt). Sunkus darbas rinkti uogas miške – niekas nesiginčys, bet ar pernai buvo lengviau?
Mėlynėmis prekiaujanti moteris atskleidė, kad suradusi uogomis derlingą vietą miške 12 litrų kibirą ji prirenka maždaug per 7,5 valandos. Per darbo dieną uždirba 36 Eur (124,3 Lt). Tiesa, skaičiuodami svetimą uždarbį nepamirškime ir sąnaudų – nemažai kainuoja kuras, kartais prireikia toli nuvažiuoti, o nuvažiavus gali rasti tik nurinktą plotą. Braškėmis prekiaujanti tauragiškė žurnalistei sakė, kad šios uogos Tauragėje mažiau 2 eurų nepigs. Prekyba ji nesiskundžia. Moteris atvirauja: kam piginti, jei ir taip gerai perka. Neslėpė, kad per dieną po 2,5 Eur ji parduoda apie 15 kg braškių. Suskaičiavus gaunasi 37,5 euro (129,48 Lt). Tačiau, jei uogas prekeiviai augina patys, o ne perparduoda, reikia nemažai investuoti ir įdėti daug darbo.
Visada yra dvi pusės. Parduodančiajam norisi gauti daugiau, perkančiam nupirkti pigiau. Tačiau tokius pat atvirus žodžius – kam mažinti kainą, jei yra perkančių, girdėjome ne tik iš prekiaujančios braškėmis, bet ir iš vieno gėlių paviljono savininkės lūpų. Anot jos, kažkaip reikia padengti nenupirktas, išmetamas gėles, kurių kainas tiekėjai taip pat užsikėlė.
Pabamba, bet perka
Turbūt niekas nesiginčys, kad dėvėtų drabužių turguje krūvelėse sukrauti rūbai kainuodavo po 1–2 litus, būdavo ir po 50 lito centų, dabar jau – 1–2 eurus (3,45–6,91 Lt), tik kur ne kur rasi drabužį po 30–60 euro centų. Dėvėta palaidinė už 6 eurus (20,72 Lt), sakykite, ką norite, bet yra brangu. Neseniai į redakciją užsukęs vienas pagyvenęs vyriškis piktinosi, kad turgaus prekeivės tiesiog „plėšikauja“: seniau už dėvėtas sportines kelnes prašydavo 5 litų, dabar jau – 5 eurų. Tokiu atveju esą geriau jau naujas nusipirkti.
Žmonės mato, lygina – akių neužriši, burnų neužčiaupsi, tik patys prekeiviai porina, kad jų prekės nebrango, viskas taip pat, kaip buvę. Neva pirkėjai be reikalo pučia burbulą. Tačiau tuo pat metu teisinasi, kad viskas visur brangsta (čia jau tais atvejais, kai jie patys eina apsipirkti). Didžiajame ūkiniame turguje užvakar „Tauragės žinių“ pakalbintos dėvėtų drabužių prekeivės žurnalistę tikino, kad dėl euro įvedimo prekių nebrangino. Esą yra krūvelių, kuriose drabužiai kainuoja po 30–60 euro centų, tačiau pirkėjai nori kokybiškesnių, gražesnių, o pamatę didesnę kainą piktinasi, kad kainos didelės.
– Kiek norim, tiek prašom. Mes įvertinam savo prekę. Žmogaus pasirinkimo teisė: jei nepatinka, visada gali pasirinkti pigesnes. Bet ne – pabamba, mus panervuoja, bet vis tiek nuperka, – rėžė būrelis dėvėtų drabužių prekeivių.
Pašnekovės tvirtino, kad pastaruoju metu jos gauna daugiau prastesnės kokybės prekių, ir jei iš 200 kg pusę jų išmeta, tai iš likusių turi uždirbti. Ne paslaptis, kad jei prekė geresnė, tai daugiau ir prašo. Pirmą iškrovimo dieną drabužiai ar avalynė esą būna brangesni, o vėliau, su kiekviena diena kaina krenta, kol belieka tinkami tik išmetimui. Kainą, anot prekeivių, lemia ir oras. Viskas turį atsipirkti. Juk už vietą turguje taip pat reikia mokėti. Darbo dieną vieta kainuoja 3 eurus, savaitgalį – 6 eurus. Daugiau kainuoja netgi privalomasis sveikatos draudimas.
Beje, prekybininkai neslepia, kad nuleisti 20 euro centų sunkiai apsiverčia liežuvis, nes atrodo per mažai, 50 euro centų nuolaida – jiems jau per daug. Kita vertus, jei nuo drabužių seniau prekybininkas nuleisdavo 1–2 litus, esą visiems būdavo gerai, dabar pirkėjai prašo 1 euro nuolaidos.
Tik viena kita žurnalistės pakalbinta prekeivė pripažino, kad jų parduodamos prekės pabrango tiesiog dėl euro įvedimo. Nevisi pirkėjai verčia eurus į litus, tad kokie 3 eurai šiems neatrodo daug.
– Viskas pabrango. Jei seniau vyriškas kirpimas kainavo 15 Lt (4,34 Eur), tai dabar daug kur prašo 6–7 eurų. Už plaukų kirpimą ir dažymą seniau mokėjau 100 Lt (28,96 Eur), tai šiemet jau – 35 eurus. Vien už kirpimą mokėdavau po 25 Lt (7,24 Eur), o paskutinį kartą, kai buvau kirpykloje, paprašė 12-os, – viena po kitos žurnalistei kalbėjo turguje prekiavusios pašnekovės.
Dar viena prekeivė prisiminė pernykštę reklamą, kur buvo skelbiama, kad iš namų parduodamos begonijos kainavo po 35 ct, dabar gi jau iš ten pat pirkdamas mokėsi 90 euro ct.
Beje, nekart ir mes pastebėjome, kad perkant gėles reikia būti itin atidiems, pavyzdžiui, alstromerijos žiedas vienur kainuoja 80 euro centų, kitur eurą, o dar kitoje vietoje prašo 1,30–1,50 euro. Prekybininkės tikina – tai priklauso nuo to, už kokią kainą jos pačios perka, bet argi pirkėjui tai svarbu, jam rūpi pigiau nusipirkti. Pirkėjui net ir 20 euro centų skirtumas nėra mažas, juk tai prilygsta 69 lito centams.
Iš 100 prekių ir paslaugų, 44 pabrango
Internete paviešintoje Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus informacijoje skelbiama, kad visoje šalyje stebina kainų didėjimo tendencija ir paslaugų, ir viešojo maitinimo įstaigose. Verslininkai esą aiškina, kad paslaugos brangsta dėl padidėjusio minimalaus mėnesinio atlygio, kad gaunamos didesnės sąskaitos už komunalines paslaugas, brangsta medžiagos. Tačiau, Statistikos departamento duomenimis, paslaugų kainų didėjimo tendencija buvo stebima ir kitose šalyse, įsivedusiose eurą.
2015 m. birželio mėn., palyginti su 2014 m. rugsėjo mėn. (nuo šio laikotarpio pradėta kainas registruoti eurais), šalies parduotuvėse daugiausia pabrango morkos – vidutiniškai 3,2 karto, vynuogės – 2,7karto. Obuoliai pabrango 53,8proc., svogūnai – 37,6, pomidorai – 22,2, dantų pasta – 14,8, grikių kruopos – 10,7, bananai – 10proc., o atpigo burokėliai – 30,9 proc., suskystintos dujos su pristatymu maistui gaminti – 23,9, suskystintos automobilinės dujos – 22,3, pasterizuotas pienas (2,5proc. riebumo) – 11,7, varškė (9 proc. riebumo)– 11, sviestas – 10,8 proc.
Iš paslaugų daugiausia pabrango vyrų modelinis kirpimas kirpykloje – 7,7 proc., dienos pietūs restorane ar kavinėje – 4,4, moterų modelinis kirpimas kirpykloje – 4,2, vyriškų pusbačių pakulnių pakalimas – 3,1, cheminis vyriško kostiumo valymas – 3 proc., o atpigo apsilankymas pas gydytoją kardiologą – 0,2 proc.
Šių metų birželį, palyginti su 2014-ųjų birželiu, paslaugos mūsų šalyje pabrango 3,1 proc., prekės atpigo 1,7 proc.Birželio mėnesį iš 100 stebimų pagrindinių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų 44 prekių ir paslaugų kainos eurais padidėjo, 39 – sumažėjo, 17 – nepasikeitė.
2015 m. birželio mėn., palyginti su gegužės mėn., stebėti dideli daržovių ir vaisių kainų pokyčiai: žaliosios vynuogės pabrango 23,4 proc., apelsinai – 19,6, svogūnai – 17,8, burokėliai – 13,6 proc., o atpigo ankstyvieji baltagūžiai kopūstai – 38,5 proc., pomidorai – 18,7, ankstyvosios bulvės – 11,2proc. Taip pat pabrango rauginti kopūstai, ilgagrūdžiai baltieji ryžiai, kalakutų krūtinėlių filė, saulėgrąžų aliejus, šviesi duona, joduota smulki druska, o atpigo natūralios fermentacijos putojantis vynas, Lietuvoje pagamintas alus, vaniliniai ledai, suskystintos automobilinės dujos, smulkus baltasis cukrus, makaronai iš kvietinių miltų, varškė (9 % riebumo).
Vartojimo prekės ir paslaugos kainoms stebėti buvo atrinktos atsižvelgiant į jų populiarumą tarp gyventojų (remiantis visuomenės apklausos rezultatais), vartojimo reguliarumą, vienarūšiškumą, kainų kitimo dažnumą. Atrinkti populiariausi Lietuvos rinkoje prekių ženklai ir pakuotės, tiksliau apibrėžtos prekių ir paslaugų kainas lemiančios charakteristikos. Kainų duomenys nerinkti turgavietėse ir kaimo vietovių parduotuvėse. Vidutinės kainos skaičiuojamos kaip paprastas surinktų kainų aritmetinis vidurkis.
