Leidybos idėjų centras pavasarį išleido naujausios Lietuvos istorijos studiją dviejų tomų istorinę knygą „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“. Pirmajame šios knygos tome apžvelgiama pastarųjų 25-erių metų Lietuvos raida, o antrasis tomas skirtas Lietuvą kūrusioms ir tebekuriančioms asmenybėms. Atranka buvo išties didelė ir į knygą buvo atrinktos tik 2272 asmenybės.
„Istoriją kuria žmonės“, – tokiu šūkiu besivadovaujanti leidykla pavasarį išleido solidžią ir išliekamąją vertę turinčią dvitomę knygą. Knygos leidėjai apibendrino per 25-erius Nepriklausomybės metus nueitą kelią ir surinko 2272 Lietuvą kūrusių, kuriančių, jos vardą garsinančių ir pasaulyje pripažintų asmenybių biografijas. Iš daugiau nei dviejų tūkstančių mokslininkų, menininkų, sportininkų, politikų, pareigūnų, visuomenės ir išeivijos veikėjų, pedagogų, medikų, verslininkų ir kitų įvairiausių sričių atstovų, 30 galima vadinti Tauragės krašto šviesuoliais. Antrajame leidinio tome galima rasti tokių iš Tauragės krašto kilusių, ne vienerius savo gyvenimo metus šiam kraštui ir Lietuvai paskyrusių ar čia besidarbavusių asmenybių biografijas: vyskupo Jono Viktoro Kalvano, signataro Algirdo Ražausko, dailininko grafiko Alfonso Čepausko, Kauno technologijos universiteto profesoriaus Vytauto Getaučio, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo Vytauto Greičiaus, fizinių mokslų daktaro Algirdo Juozapavičiaus, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus Romano Karkausko, architektų Kęstučio Kisieliaus, Rolando Paleko ir Arūno Liolos, aktoriaus, režisieriaus Kęstučio Macijausko, skulptoriaus Regimanto Midvikio, aktoriaus Arūno Sakalausko, AB „Lietuvos draudimas“ generalinio direktoriaus Kęstučio Šerpyčio ir kitų.
Leidinys nuo kitų biografinių žinynų skiriasi tuo, kad greta sausų enciklopedinių faktų pateikiami individualūs ir įdomūs bemaž kiekvienos asmenybės atsakymai į leidėjų užduotus klausimus, kokius savo pasiekimus asmuo vertina labiausiai ir kokie Lietuvos pasiekimai per šiuos 25-erius metus jam atrodo didžiausi ir svarbiausi. Šiuos atsakymus papildo asmenybių pasakojimai apie šeimą, laisvalaikį, o biografijų pradžioje pateikiami savotiški žodžio „asmenybė“ apibrėžimai – šį sudėtingą klausimą knygos herojams uždavę leidėjai džiaugiasi gavę įvairiausių atsakymų.
„Dideli darbai sukuriami mažais žingsneliais, kasdienoje. Jei šie žingsniai džiugūs, nuolatiniai ir uždegantys kitus žengti drauge... gal tada ir tampama asmenybe? Tikriausiai nuolat ieškome tokių žmonių ir džiaugiamės juos sutikę“, – svarsto Tauragėje gimęs UAB „Arches“ partneris, architektas ir projektų vadovas Arūnas Liola. Architektas nuolat dalyvauja architektūrinėse parodose, konkursuose, yra įvairių vertinimo komisijų narys, už suprojektuotus pastatus jis yra gavęs ne vieną apdovanojimą, laimėjęs ne vieną konkursą. Tačiau savo darbų A. Liola nesureikšmina: „Kiekviena diena, kiekvienas šiuo metu atliekamas darbas man – patys svarbiausi. Gal dėl to maži kasdienos atradimai ir kūrybinis džiaugsmas ar tiesiog galimybė kurti, tuo džiaugtis ir dalytis man yra svarbiausi dalykai. Kaip ir galimybė būti tarp puikių žmonių tiek profesinėje erdvėje, tiek ir už jos ribų. Ačiū jiems, kad yra drauge. Jų palaikymas, geras žodis ir yra didžiausi ir geidžiamiausi laimėjimai.“
Asmenybę apibūdinti bando ir iš Tauragės rajono Kunigiškių kaimo kilęs socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Politikos teorijos katedros docentas, Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentinių tyrimų departamento direktorius Alvidas Lukošaitis: „Žmogus neturi bijoti savęs ir juo labiau turi niekada savęs neišduoti. Tai ir žmonijos, ir pasaulio įvairovės, ir apskritai civilizacijos pažangos varomoji jėga. O Asmenybė prasideda nuo labai mažų reikšmingų dalykų, pavyzdžiui, nuo įtikėjimo, kad ja gali būti. Žmogus turi nesitapatinti su sliekais, driežais ar bet kuriais kitais žemės šliužais. Už save ir už Žemę reikia mokėti pakovoti – deja, blogio yra per daug. Tada ir tampama Asmenybe.“ A. Lukošaitis skaitė pranešimus konferencijose ir seminaruose Lietuvos politinės sistemos, teisėkūros, parlamentinės kontrolės, partinės sistemos raidos ir kt. temomis, paskelbė apie 30 straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose, išleido keletą knygų. Paklaustas, kokius nepriklausomos Lietuvos laimėjimus laiko svarbiausiais, docentas atsako: „Lietuva daug pasiekė visomis prasmėmis, labai daug. Nes paprasčiausiai neturėjo kur dingti, nebuvo daug ir plačių erdvių, kuriose buvo galima klaidžioti ir galiausiai pasiklysti. Todėl ir teliko viena aiški kryptis – „vakarėti“, kurti demokratiją, rūpintis žmonių laisve, šalies atvirumu, ekonomikos ir joje gajų įpročių „perkratymu“. Visa tai ir pavyko išjudinti, ir gerai.“
Dar vienas Tauragės krašto šviesuolis – pulkininkas, karys savanoris, partizaninių kovų dalyvis Leonas Laurinskas (1926–2013). Pulkininkas dirbo Krašto apsaugos departamente, saugumo tarnyboje, dalyvavo kuriant mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“. 1992 m. jis apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1994 m. – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos vardiniu ginklu, 1998 m. už pasiaukojimą ir ištvermę ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, 2000 m. – Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu. Parlamento gynybos būrio vadas Antanas Kliunka knygoje prisimena: „1991 m. sausio mėnesį partizanas Leonas gynė parlamentą jo viduje. Leonas Laurinskas – vienintelis partizanas, kuris sausio mėnesio dienomis buvo kartu su mumis, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos gynėjais, mus drąsino. Išsirikiavusiems Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos gynėjams pasakė vyrus uždegančią kalbą, kurios pagrindinis leitmotyvas – „Vyrai, mes, Lietuvos partizanai, atlikome pareigą Lietuvai, dabar Jūsų eilė. Aš tikiu Jumis! Jūs mūsų įpėdiniai!“
Ne mažiau svarbus nei biografijų žinynas yra ir pirmasis šio leidinio tomas. Jame pateikiamos 37 autorinės apžvalgos, kuriose mokslininkai, buvę Vyriausybės kabinetų nariai, dalyvavę daugelyje reformų, žurnalistai, pakalbinę daugelį kompetentingų specialistų, ir kiti ekspertai apibendrino per 25-erius metus Lietuvos nueitą kelią. Tai unikalūs straipsniai, kuriuose pirmą kartą apibendrinama naujoji Lietuvos istorija. Nors, atrodo, kalbama apie neseną laiką, tačiau apžvalgose gausu faktų, kuriuos jau esame primiršę ar nežinojome, čia gausu pavardžių ir istorinių, anksčiau niekur nepublikuotų nuotraukų. Greta įvairių sričių apžvalgų pateikiami ir valstybės institucijų, ministerijų bei didžiausių, seniausių, reikšmingiausių šaliai verslo įmonių pristatymai, kuriuose pasakojama šių įstaigų istorija, minimi svarbiausi čia veikę ar tebeveikiantys asmenys ir jų indėlis į Lietuvos pažangą.
„Valstybių istoriją rašo ne kokia nors nežinoma jėga, ne bevardė liaudis, o konkretūs žmonės. Ir tai, kas per dvidešimt penkerius metus buvo sukurta, iškovota, išmokta ar suvokta, padaryta konkrečių asmenybių. <...> Taip suprantu ir šios knygos paskirtį – kaip dokumento, kuriame užrašyti mūsų istorijos kūrėjų vardai“, – specialiai knygai „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ rašo Prezidentas Valdas Adamkus.
Apie jau nueitą Nepriklausomybės kelią žodžius šiai knygai tai pat parašė Prezidentė D. Grybauskaitė ir Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. V. Landsbergis, cituojama istorinė Prezidento A. M. Brazausko inauguracinė kalba. „Šiandien galime didžiuotis tuo, kad sėkmingai išlaikėme savarankiškumo egzaminą ir nuveikėme daug prasmingų darbų. Esame laisvi, stiprūs ir gerbiami tarptautinės demokratinės bendruomenės nariai, priklausome Europos Sąjungos šalių šeimai, mus saugo NATO“, – šio laikotarpio pasiekimus apibendrina Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Leidėjai rudenį išleis ir specialią anglišką šios knygos versiją, kuri taps puikiai valstybę pasauliui pristatančiu leidiniu.
„Tauragės žinių“ inform.
