Urtė DRĄSUTYTĖ
Į didžiąją savivaldybės posėdžių salę rinkosi valdininkai, seniūnai, atsakingų institucijų atstovai. Skelbtas savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdis. Specialistai suka galvas, kur Tauragės rajone reikėtų užkasti masiškai kritusius gyvūnus. Savivaldybės administracijos direktorius į posėdį sukvietė Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro narius – visus seniūnus, Kaimo reikalų skyriaus vedėją ir Žemės tarnybos Tauragės skyriaus, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovus. Apsispręsti, kur laidoti kritusių gyvūnų gaišenas, savivaldybės reikalaujama kuo skubiau.
Siekia užkirsti kelią kiaulių marui
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus-Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Jono Miliaus sprendimu savivaldybės gyvūnų gaišenų užkasimo vietas parinkti privalo iki birželio 30-osios. Savivaldybių ekstremaliųjų situacijų komisijos savo sprendimus dar turės derinti su Aplinkos ministerija, o savivaldybių administracijos informaciją privalės pateikti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Sprendimas priimtas siekiant užkirsti kelią afrikinio kiaulių maro plitimui.
Dairomasi valstybinės žemės
Susizgribta, kad iki nurodyto termino likus vos daugiau nei savaitei galimos gaišenų laidojimo vietos su seniūnijomis nesuderintos, o ir neaišku, kaip greičiau priimti svarbų sprendimą – ar seniūnai turėtų siūlyti vietas, ar laisvus valstybinės žemės plotus turėtų pirmiausiai patikrinti žemėtvarkos specialistai.
Veterinarijos tarnybos specialistai nurodė prieš daugiau nei penkerius metus tokias vietas buvus Mažonų, Griežpelkių, Žiburių, Dirvėnų, Balciškės, Angladegių ir Dauglaukio kaimuose. Tuomet, 2008-aisiais, dėl gresiančio paukščių gripo atvejų buvo numatytos Tauragės apskrities paukščių gaišenų laidojimo vietos. Manoma, kad pirmiausiai bus peržiūrėti šie sklypai, o jei pastarieji neatitiks šiai dienai tokioms vietoms keliamų reikalavimų, bus dairomasi kitų. Prireikus neatmetama galimybė siūlyti didesniems ūkininkams gaišenų užkasimo vietas steigti netoli savo ūkių. Parenkant vietas paukščių gaišenoms užkasti paukščių gripo protrūkio atveju, vadovaujamasi geologiniais ir kitais aplinkosaugos kriterijais. Atsižvelgiama į galimą poveikį geriamojo požeminio vandens ir kitų žemės gelmių išteklių kokybei.
Aplinkosaugininkai nurodo, kad gyvūnų gaišenos gali būti utilizuojamos tik tam tikrose vietose, laikantis specialių reikalavimų. Duobės turi būti tokio gylio, kad, užkasus gaišeną, virš jos būtų ne plonesnis kaip 1 metro žemės sluoksnis, gaišenos turėtų būti pakankamai giliai užkasamos, kad mėsėdžiai gyvūnai ir paukščiai negalėtų jų iškasti ir kad nekiltų pavojus užkrėsti gruntinį vandenį arba padaryti žalą gamtai. Ribojami atstumai ir nuo vandens telkinių.
Nori, kad tokios vietos būtų kiekvienoje seniūnijoje
Kaip posėdyje sakė Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai, siekiama, kad vietos gaišenoms užkasti būtų kuo arčiau gyvulių susitelkimo vietų. Esą Tauragės situacija dėkinga, nes vyrauja smulkūs kiaulių ūkiai.
– Mūsų tikslas – kad gaišenų vietų būtų kuo daugiau, kad, esant protrūkiui, reiktų kuo mažiau jas vežioti. Geriausia, kad kiekviena seniūnija nusimatytų tokias vietas. Niekada negalim būti ramūs, nes laukinių gyvulių nesulaikysim,– aiškino tarnybos viršininko pavaduotojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Vaidotas Gudžiūnas.
Bendrovė „Rietavo veterinarinė sanitarija“ perdirba didelę dalį šalyje nugaišusių gyvulių ir mėsos perdirbimo įmonių atliekų, vykdo šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo veiklą. Komisija akcentavo, kad įmonė, turinti gaišenų gabenimui reikalingą transportą, konteinerius, kritusiais gyvuliais iš stambesnių mūsų rajono objektų taip pat pasirūpintų.
Tačiau, kaip, kilus gyvulių sergamumo protrūkiui, būtų elgiamasi Tauragėje, iki galo lieka neaišku. Dėl pervežimui būtino transporto diskusijos tik prasidėjo. Specialistų teigimu, reikalingos sandarios, lengvai valomos ir dezinfekuojamos talpos. Visgi teigiama, kad pirmiausiai svarbu numatyti vietas, technikos suradimas – tik antraeilis reikalas.
Gyventojų protestų baiminasi
Ar neatsitiks taip, kad komisijos parinktos gaišenų laidojimo vietos nepatiks seniūnijų gyventojams? Juk protestuoti prieš galimą aplinkos taršą Tauragės rajono žmonės, ypač žygaitiškiai, išmokę puikiai. Tačiau eilinių gyventojų nuomonės šiuo atveju niekas neklausia.
Žygaičių seniūno Vytauto Juškos teigimu, jų seniūnija vietą gaišenoms jau turi:
– Taip, jau parinkom, laukuose radom laisvos valstybinės žemės plotą. Sunku rasti tų žemių, visos išparduotos arba jau suformuoti sklypai.
Seniūnas patikslino, kad sklypas Žygaičių seniūnijoje, kuriame anksčiau buvo patvirtinta kritusių gyvulių užkasimo vieta, jau parduotas, todėl teko ieškoti kito. 30 arų žemės sklypas parinktas Margiškių kaime. Pasak seniūno, norint išvengti nesutarimų su žmonėmis, atsižvelgta į tai, kad aplink nebūtų gyventojų sodybų. Esą artimiausios įsikūrusios maždaug už dviejų kilometrų.
