Mažonų bibliotekoje neseniai buvo įdarbinta buvusi „Tauragiškių balso“ direktorė Vaiva Keserauskaitė. Mūsų žiniomis, į šias pareigas ši mergina buvo įdarbinta vieno šio laikraščio akcininkų Arūno Beišio teikimu. Dirbti bibliotekoje pageidavo ir vietinių žmonių, tačiau į jų pageidavimus niekas neatsižvelgė, todėl ne vienas Mažonų kaimo gyventojas jaučia pasipiktinimą.
Prašome Tauragės viešosios bibliotekos direktoriaus viešo atsakymo – kodėl jis taip pasielgė, juk dirbti bibliotekoje puikiai būtų sugebėjęs ir Mažonuose gyvenantis žmogus.
Mažonų kaimo gyventojai (vardai ir pavardės redakcijai žinomi)
Redakcijos komentaras. Šį mažoniškių prašymą perdavėme Tauragės viešosios Birutės Baltrušaitytės bibliotekos direktoriui Sigitui Kancevyčiui. Jis atsakė į mažoniškių klausimą, tačiau paprašė jo atsakymo netrumpinti. Kadangi Mažonų kaimo gyventojai pageidavo neviešinti savo pavardžių, pildome ir S. Kancevyčiaus prašymą. Tačiau pastarasis, viešai atsakydamas mažoniškiams, nepasibodėjo įgelti Mažonų seniūnaitei Birutei Kaminskienei. „Tauragės žinios“ susisiekė su Mažonų seniūnaite ir perdavė jai skirtus S. Kancevyčiaus žodžius. Ilgametė kultūros darbuoja pasijuto įžeista. Jos atsakymą S. Kancevyčiui taip pat spausdiname. Kieno žodžiai šioje istorijoje arčiausiai tiesos, paliekame spręsti skaitytojams.
Atsako Tauragės viešosios Birutės Baltrušaitytės bibliotekos direktorius Sigitas Kancevyčius:
– Šiek tiek keista, kai anonimas prašo ne anonimo viešo paaiškinimo. Tikrai į tai galėčiau nereaguoti. Tačiau nesu nei bailys, nei pasalūnas, todėl mėgstu visada kalbėti atvirai. Taigi mane irgi iš Mažonų pasiekė informacija, kad vietos bendruomenės lyderės yra tingoko būdo ir daug jų darbų tekdavo atlikti senyvo amžiaus buvusiai bibliotekininkei darbo metu. Taip sakant, kam darbai, o kam garbė… Viena vietos gyventoja irgi kalbėjo, kad norėjo bendruomeninės veiklos, bet ją atbaidė nesibaigiančios intrigos… O štai paskutinė žinia iš Mažonų – mažoniškiai agituojami, kad neitų į biblioteką… Atėjusieji sako nustemba, kai čia pamato jauną, paslaugią, išsilavinusią merginą. Žinoma, man irgi šią informaciją suteikusiųjų vardai ir pavardės yra žinomi. Pradžiai tiek, o dabar apie šį reikalą iš esmės.
Su Vaiva Keserauskaite susipažinau, kai ji dar dirbo „Tauragiškių balse“. Man patiko jos rašiniai, erudicija ir domėjimasis bibliotekos problemomis. Kalbėdamas su ja sužinojau, kad turi universitetinį lietuvių filologės išsilavinimą, kuris puikiai tinka darbui bibliotekoje. Pamenu, tada jai ir pasakiau, kad jei kada kils noras keisti darbą, tai pirmiausia tegul skambina man. Atėjęs dirbti į biblioteką radau nemažai pensinio amžiaus darbuotojų. Reikėjo rūpintis, kas juos ateityje galėtų pakeisti. Išėjusi iš „Tauragiškių balso“ Vaiva buvo kviečiama dirbti į kito leidinio redakciją. Džiaugiuosi, kad ši gabi mergina pasirinko įdomų bibliotekininkės darbą. Šių metų vasario 5 dieną ją priėmiau vyr. bibliotekininkės pareigoms į Lomių filiale atsilaisvinusią darbo vietą. Kadangi Vaiva gyvena Tauragėje, sutarėme, jog vėliau ją perkelsiu į arčiau miesto esantį filialą. Per ketvertą veiklos mėnesių Lomiuose ji įrodė savo tinkamumą šiam darbui. Atsiradus laisvai darbo vietai Mažonuose, kaip ir buvome sutarę, ją perkėliau į šį kaimą. Jai, kaip ir kitiems darbuotojams, pirmiausia keliami su jų tiesioginiu darbu susiję uždaviniai, o visuomeninė veikla leidžiama, bet ji negali trukdyti darbui, už kurį mokamas atlyginimas. Deja, Mažonų bendruomenės lyderė, seniūnaitė ir kultūros darbuotoja Birutė Kaminskienė, dirbanti tame pačiame pastate, savo jaunąją kolegę pasitiko ne itin svetingai… Šio neetiško B. Kaminskienės elgesio, manau, plačiau aprašyti neverta. Su Vaiva sutarėme, kad būsime stiprūs ir į jokias intrigas nesileisime, o jei ir toliau sulauksime iš šios moteriškės panašių išpuolių, tai Mažonų bendruomenė bus pirmoji, su kuria oficialiai nutrauksime bet kokį bendravimą. Žinia, biblioteka turi pakankamai veiklos ir be „bobiškų“ intrigų. Štai Vaiva jau sugalvojo labai šaunią akciją, kuri vadinasi „Vasara su knyga“. Ši idėja tęsis iki pat mokslo metų pradžios. Kūrybingos merginos galvoje jau sukasi ir kitos originalios mintys, kurios skirtos mažiesiems ir suaugusiems mažoniškiams.
Beveik pabaigai pasakysiu štai ką: ši nepadori istorija prasidėjo dėl to, kad tariami bendruomenės lyderiai, tikri lyderiai niekada taip nesielgs, labai norėjo, kad darbe dar liktų, kaip minėjau, buvusi garbaus amžiaus bibliotekininkė, kuri daugelį visuomeninių darbų padarydavo už tuos, kurie šio darbo vengė. Logika tokia, tu gauni algą, tu turi mums dirbti… Ne, toliau taip nebus. Turi būti bendradarbiavimas, o ne išnaudojimas. Kol dirbsiu šiose pareigose, niekam neleisiu, kad kažkas taip elgtųsi su mūsų sistemos darbuotojais. Savo darbuotojams visada kartoju, kad jie būtų visuomeniški, nes būtent apie biblioteką turi suktis visas vietos gyvenimas. Džiaugiuosi, kai bibliotekininkas yra tikrasis bendruomenės lyderis, kuris žmogui padeda ne tik pasirinkti įdomią knygą, bet ir patarti, atjausti, nuraminti kitur supratimo neradusio žmogaus. Žinoma, tam darbui reikia visapusiškai išsilavinusio, darbštaus, verto pasitikėjimo darbuotojo. Jį surasti nėra lengva, bet kai kurie žengti žingsniai jau duoda apčiuopiamų rezultatų. Pirmenybė išsilavinusiems, darbštiems ir kūrybingiems žmonėms… Apie šiuolaikinei bibliotekai ir jų darbuotojams keliamus reikalavimus reiktų atskiro ir ilgo pokalbio…
Žinia, B. Kaminskienė, be savo visuomeninių pareigų, irgi yra etatinė kultūros darbuotoja… Nežinau jos išsilavinimo, bet tikrai žinau, kad norint dirbti socialinėje sistemoje reikia turėti socialinio darbuotojo išsilavinimą… Jei ir kultūros sistemoje būtų panašiai, tai, tikėtina, tokių žemo lygio intrigų, kokios yra po Mažonų bendruomenės stogu, būtų gerokai mažiau…
Visai pabaigai: manęs klausiate, ar kaip nors įtakojo Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys Arūnas Beišys įdarbinant V. Keserauskaitę? Jūs juk žinote, mes kartu su juo įkūrėme Skaudvilės bendruomenės teatrą. Jis daug padarė, kad šis jau daug kur žinomas kolektyvas gyvuotų. Šiuo žmogumi pasitikiu. Jei A. Beišys Vaivą būtų man rekomendavęs kaip darbuotoją, tikriausiai būčiau į tai atsižvelgęs. Rekomendacijos yra ir bus reikalingos, tačiau, kaip rašiau, su Vaiva mes susipažinome gerokai anksčiau. Esu tikras, kad nė vienas mažoniškis ant manęs nepyksta dėl šio paskyrimo, o jei kam nors kažkas kelia įtarimą, reikia užeiti į Lomių biblioteką. Kai pabendraus su raštinga, kompetentinga, maloniai bendraujančia ir į jokias intrigas nesiveliančia Vaivute, taps, jei dar netapo, nuolatiniu Mažonų bibliotekos lankytoju ir parodys jos elgesį kaip pavyzdį ne vienam tariamam lyderiui.
Beje, jei šie „anoniminiai lyderiai“ išdrįstų „legalizuotis“, tai juos kviečiu padiskutuoti viešai apie bendruomenines iniciatyvas, atradimus bei klystkelius. Pats dalyvauju dviejų bendruomenių veikloje ir šiokį tokį supratimą, manau, turiu. Siūlau susitikti šio leidinio redakcijoje, bibliotekoje, savivaldybėje ar dar kur kitur ir pasidalinti savo mintimis ir idėjomis viešai. Jei tam nesiryšite, taip ir liksite bailiai bei intrigantai, kurie labai rizikuojate prarasti mažoniškių ir kitų žmonių pasitikėjimą…
Atsakymas gerb. S. Kancevyčiui:
Į visą S. Kancevyčiaus redakcijai atsiųstą tekstą neverta gilintis, nes jis apkalbų lygio, šmeižikiškas, tačiau norėčiau patikslinti kelis faktus. Mano išsilavinimas – aukštasis ekonominis ir papildomas – muzikinis – akordeono specialybė. Kultūrinį darbą dirbu 12 metų, Tauragės kultūros centre esu išrinkta kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininke, dalyvauju kelių komisijų veikloje, 2013 m. gavau Metų tauragiškio apdovanojimą – bendruomenės siela, antrą kadenciją esu kaimo žmonių išrinkta seniūnaite, dabar, išvykus bendruomenės pirmininkei, esu įgaliota atlikti ir jos pareigas. Manau, kad už nieko neveikimą to nebūčiau pasiekusi. Mažonų seniūnijos įstaigų gražus bendradarbiavimas buvo visuomet laikomas pavyzdžiu. Tai rodo ir mūsų darbai bei pasiekti rezultatai. Per devynerius bendruomenės veiklos metus įvykdyta apie 40 įvairaus pobūdžio projektų, skirtų kultūrinėms, socialinėms ir kitoms reikmėms, vykdant šiuos projektus kartu su bendruomenės aktyvu buvau ir teikėja, ir vadovė. Pernai mūsų kaimo bendruomenė buvo pripažinta viena geriausių bendruomenių respublikoje. Kaip kultūros darbuotoja dirbu su meno saviveiklos kolektyvais, ieškau renginių įvairovės ir kokybės, esu ne kartą skatinta. Taigi tingintis žmogus to tikrai nepadarytų. Būtų buvę labai teisinga, kad gerb. S. Kancevyčius prieš rašydamas savo atsakymą būtų paklausęs Tauragės kultūros centro vadovų, Tauragės vietos veiklos grupės pirmininkės Nijolės Tirevičienės, Mažonų seniūno Jono Samoškos, Mažonų gyventojų nuomonių arba tiesiog būtų atvažiavęs į seniūniją, bendruomenę, kultūrinius renginius ir pamatytų mūsų bendro kolektyvinio darbo rezultatus.
Mūsų gerb. bibliotekininkė Klema Fetingienė, išdirbusi bibliotekoje per 40 m., savaime suprantama, buvo mūsų komandos narė, tačiau darbo metu už mus visuomeninio darbo nedirbo, kiek žinau, yra ne kartą skatinta ir giriama už gerą bibliotekininkės darbą. Dirbdama pusę etato, šis be galo gerbiamas ir mylimas bendruomenės žmogus turėjo pakankamai laisvo laiko užsiimti visuomenine veikla (dalyvauti meno saviveikloje, padėti apipavidalinant renginius). Ir be galo skaudu jos atžvilgiu, kai, išeidama iš darbo, vietoj pagarbos yra šmeižiama.
Šio nemalonaus incidento pagrindas – mano, kaip įgaliotos bendruomenės pirmininkės, atvirai išsakyta kaimo žmonių nuomonė dėl savo bendruomenės žmogaus, gyvenančio mūsų kaime, pageidavimo įsidarbinti savo kaime veikiančioje bibliotekoje, o tokių žmonių, turinčių išsilavinimą, norinčių, galinčių dirbti, kaime yra ne vienas. Ir gerb. S. Kancevyčius apie tai labai gerai žinojo, kai seniūnas ir bendruomenės aktyvas su prašymu kreipėmės į jį asmeniškai. Tik labai keista, kai vadovas, nusprendęs atleisti bibliotekininkę, apie tai darbuotojui praneša ne pats, bet įpareigoja tai padaryti bendruomenės atstovus.
Noriu atkreipti dėmesį, kad tokia padėtis yra ne tik mūsų kaimo bibliotekoje, tai jau tampa sistema, kai visiškai neatsižvelgiama į bendruomenės narių nuomonę, ignoruojamas kaimas.
Prieš naują bibliotekininkę jokių, kaip minima, ,,išpuolių“ nebuvo, nes tai būtų žema, nieko asmeniško prieš ją neturime, tiesiog žmogus savo darbais turi įrodyti, ko yra vertas, stengtis įsijungti į kolektyvą.
Pagarbiai Birutė Kaminskienė
