Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Nauji metai – nauji vėjai. 2013-ieji žada būti tikri Gyvatės metai – jau kai gels, tai gels: kyla elektros, vandens, pasiutpolkę šoka maisto produktų ir kuro kainos. Į aukštumas nuo sausio 1-osios šaus ir Žemės mokestis. Taip nusprendė Tauragės rajono savivaldybės politikai. Kitąmet mažėsiančios įplaukos į rajono biudžetą politikus verčia ieškoti naujų jo pildymo būdų – brangiau apmokestinant visos paskirties žemę. Planuojama, kad didžiausią šio mokesčio dalį į biudžetą įneš ūkininkai ir eiliniai Tauragės miesto gyventojai.
Perskaičiavo rinkos vertę
Kad Žemės mokestis šiemet kils, buvo aišku jau prieš kelis mėnesius, kai prabilta, jog Registrų centras šiemet iš naujo įvertino visos paskirties žemės rinkos vertę. Žemės mokestis kitąmet bus skaičiuojamas nebe nuo nominalios, bet nuo vidutinės žemės rinkos vertės. Daugumai žemės sklypų ši vertė kilo.
Pasak savivaldybės Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjos Genovaitės Pukelytės, žemės rinkos vertė nebuvo perskaičiuota penkiolika metų. Nuo šiol tai bus daroma kas penkerius metus. Pirmaisiais naujosios tvarkos metais – 2013-aisiais Žemės mokestis bus skaičiuojamas pridedant tik 20 procentų padidėjusios vertės skirtumo dalį, kitąmet bus pridedama dar tiek pat, kol per penkerius metus bus pasiekta visas 100 procentų padidėjimo vertės. Tai reiškia, kad Žemės mokestį kasmet gyventojai, įmonės ir ūkininkai mokės vis didesnį.
– Kai kuriose Tauragės rajono vietose žemės rinkos vertė didėjo stipriai, kai kur nelabai, tačiau tikėtina, kad Žemės mokestis išaugs daugumai jo mokėtojų. O labiausiai žemės ūkio ir gyvenamosios paskirties žemei, – „Tauragės žinioms“ sakė G. Pukelytė.
Labiausiai brangs gyvenamosios paskirties Žemės mokestis
Pagal naująją žemės rinkos vertės apskaičiavimo metodiką Žemės mokestis labiausiai augs Tauragės miesto centre žemės sklypus turintiems gyventojams. G. Pukelytės pateiktais duomenimis, iki šiol miesto centre nuosavuose namuose gyvenantys žmonės už arą mokėjo apie 11 Lt, kitąmet mokės kiek daugiau nei 12 Lt.
Žemės mokestis stipriai gali išaugti Taurų ir Butkelių gyventojams, nes tose teritorijose žemės vertė buvo labai maža, o po perskaičiavimo ji stipriai išaugo. Išaugo ir žemės ūkio paskirties žemės rinkos vertė. Be to, šios paskirties žemės savininkams savivaldybė šiemet taikė 50 procentų mokesčio lengvatą. Planuojama, kad tokios lengvatos nuo kitų metų nebeliks. Todėl kaimo žmonės mokestį pajus kaip reikiant.
Tiesa, koks jis, gyventojai sužinos tik gavę mokėjimo pranešimus. Arba jie gali kreiptis į Registrų centrą, kad sužinotų, kaip buvo įvertinta jų turima žemė. Jei gyventojas su įvertinimu nesutinka, jis galės jį skųsti, tik sumokėti tokiu atveju už dokumentų tvarkymą turės pats, kaip ir samdyti nepriklausomus ekspertus rinkos vertei perskaičiuoti.
Gelbės mažėjantį biudžetą
Iš Žemės mokesčio pernai Tauragės rajono savivaldybė į rajono biudžetą surinko beveik pusę milijono litų. Planuojama, kad kitąmet Žemės mokestis biudžeto „piniginę“ papildys 36 procentais, skaičiuojant nuo pernykštės sumos.
Tauragės rajono savivaldybės meras Pranas Petrošius neslepia, kad kitąmet į savivaldybės biudžetą įplaukos planuojamos gerokai mažesnės, todėl atsigriebti ketinama būtent Žemės mokesčio sąskaita.
Sprendimai, kai reikia kelti mokesčius, visada sulaukia didžiausių diskusijų. Jų netrūko ir šį klausimą svarstant savivaldybės Tarybos komitetų posėdžiuose, ir kai mokesčio tarifai buvo tvirtinami jau Tarybos posėdyje.
Ginti ūkininkų stojo Tarybos narės Regina Rimkienė ir Palmyra Gylienė. R. Rimkienė tikino, kad apkrauti žemdirbių dideliu mokesčiu – nustatyti 1,5 procento koeficientą – nevalia.
– Jei jūs taip pergyvenate už žemės ūkį, tai rinkimų programose reikėjo šaukti apie tai. Skaudus bus mokestis ūkininkams. Siūlau nuvažiuoti pas kurį nors ūkininką ir pabūti savaitę, pažiūrėsite, kaip „gerai“ jie gyvena, – kolegoms politikams kalbėjo R. Rimkienė.
Tarybos narys Darius Stankus įsitikinęs, kad brangstantis Žemės mokestis komercinės paskirties sklypams Tauragei nebus naudingas. Esą Tauragės savivaldybė ir taip nevilioja investuotojų, o dabar šiuo atžvilgiu bus dar mažiau patraukli. Meras prieštaravo, kad Tauragės rajone taikomi koeficientai vieni žemiausių šalyje. Tarybos narys Gediminas Maškauskas įsitikinęs, kad reikia žiūrėti ne į koeficientus, o į natūrines pajamas.
Ilgai ir karštai šiuo klausimu diskutavę Tarybos nariai balsavo už tris variantus, vienas jų – kad visų paskirčių Žemės mokesčio koeficientas būtų suvienodintas iki 0,85 procento nuo žemės mokesčio vertės, antrasis Stasio Lapės siūlymu – iki 1 procento. Tačiau, kaip jau įprasta balsuojant, nugalėjo valdančioji dauguma, o opozicijos siūlymai liko nepriimti. S. Lapė už savo siūlymą vienas ir tebalsavo. Taigi 13 „už“ Tauragės rajono savivaldybės taryba nusprendė nustatyti tokius žemės mokesčio tarifus (procentais nuo žemės rinkos vertės): žemės ūkio paskirties žemei 1,1 procento, gyvenamųjų teritorijų – 1 procentas, komercinės paskirties objektų teritorijų – 1 procentas, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų – 1,5 procento, už nenaudojamą, apleistą žemę – 3 procentai ir kitai žemei, nenurodytai šio sprendimo punktuose, – 1,5 procento.
Kaimo reikalų komiteto pageidavimu iš žemės ūkio paskirties Žemės mokesčio surinktos lėšos kitų metų biudžete bus įtrauktos atskira eilute ir panaudotos melioracijai, taip padedant smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams.
Lengvatų nedaug
Žemės mokesčio įstatymas skelbia, kad šiuo mokesčiu neapmokestinami tik bendro naudojimo keliai, žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms tarnyboms, ir miško žemė.
Nuo Žemės mokesčio taip pat atleidžiami asmenys, kuriems nustatytas 0–40 proc. darbingumo lygis, senatvės pensininkai ir nepilnamečiai, kai jų šeimose nėra darbingų asmenų.
Nuo Žemės mokesčio taip pat atleidžiami tie asmenys, kurių mokėtinas Žemės mokestis neviršija 5 litų. Manoma, kad tokių žemės savininkų šiemet beliks labai mažai.
