Miestelėnai skundžiasi neasfaltuotomis, duobėtomis miesto gatvėmis, tačiau nemažai rajono kaimų gyventojų rudenį palijus iki pagrindinių kelių nuo savo namų brenda per purvynus, o užklimpusius lengvuosius automobilius traukia traktoriais. Girininkių kaime gyvenančių Lotužių vaikai iš namų išeina avėdami guminiais batais, o prie pagrindinio kelio, kur jų paimti sustoja mokyklinis autobusiukas, persiauna kitus. Žygaičių seniūnijos seniūnas Vytautas Juška šiai šeimai net pažadėti padėti negali, mat keliukas iki Lotužių vienkiemio nelaikomas viešo naudojimo keliu. Tokių seniūnijoje ne vienas. Seniūno teigimu, lėšų neužtenkama ir didiesiems kaimų keliams tvarkyti.
Pakaktų trijų mašinų žvyro
Apie neišvažiuojamą keliuką iki ūkininko Arūno Lotužio sodybos „Tauragės žinių“ redakcijai papasakojo AB „Vilkyškių pieninė“ pieno surinkėjas Zigmantas Gumuliauskas, kuris mikroautobusu negali privažiuoti prie sodybos paimti primelžto karvių pieno. Užklimpusį automobilį jau teko traukti traktoriumi. Beje, praėjusią savaitę kažkas nugvelbė prie sankryžos moksleivių paliktus guminius batus, kad išbristų purvą, vaikams teko šokti į tėvų purvabridžius.
Į „Tauragės žinių“ redakciją paskambinęs Z. Gumuliauskas sakė tokį prastą kelią seniai kur bematęs. Jo manymu, situacijai pataisyti pakaktų trijų mašinų žvyro.
Prašymą svarstys tik kitąmet
Iki pagrindinio kelio nuo Lotužių sodybos – puskilometris. Rodos, šeima ne atokiame užkampyje gyvena, o padėtis tikrai prasta. Dalis to kelio, anot A. Lotužio, –grynas molis. Apie jo asfaltavimą ūkininkas nė nesvajoja, tačiau žvyru jį užpilti reikėtų. A. Lotužis svarsto – jo šeimai pagelbėtų iš rekonstruojamų miesto gatvių atvežtas asfalto laužas.
Dėl kelio remonto A. Lotužis kalbėjosi su Žygaičių seniūnu. Seniūnas liepė atvykti parašyti prašymo.
– Sakė, kad mano prašymą svarstys kitais metais, kai su bendruomenių pirmininkais bus sprendžiami seniūnijai skirtų lėšų dalybos klausimai. Tačiau ir geriausiu atveju kitais metais bus sutvarkyta tik pusė mano kelio, – be optimizmo kalbėjo A. Lotužis.
Vyras pasakojo, kad ne geriau jiems ir žiemą. Tiesa, tada sniegą savo technika tenka nusivalyti ne tik iki pagrindinio kelio, o ir dar toliau – iki plento. Viename Tauragės prekybos centre pardavėja dirbanti ūkininko žmona žiemą kartais lieka nakvoti mieste pas seserį, darbdaviams juk nepasakysi, kad į darbą neatvyksi, nes neįmanoma išvažiuoti keliu.
Nugreideriuos
„Tauragės žinių“ pakalbintas Žygaičių seniūnijos seniūnas V. Juška tikino, kad ūkininkai savo kelius iki vienkiemių turi susitvarkyti patys, nes tokie keliai neįtraukti į viešųjų kelių schemą. Seniūno teigimu, ūkininkai gali dalyvauti specialioje programoje, skirtoje keliams tvarkyti, tačiau dalyvaujant tokioje programoje reikia investuoti ir dalį savo lėšų. Seniūnijos gaunamų lėšų neužtektų nė vienam panašiam keliukui sutvarkyti. Vis dėlto seniūnas pažadėjo, jog seniūnija gali pasirūpinti, kad keliukas iki Lotužių sodybos būtų nugreideriuotas.
2012 metams seniūnijai skirtos lėšos bus aptartos pavasarį kartu su bendruomenių atstovais. Žygaičių seniūnija turi keturias bendruomenes.
Valdžia nepadėjo
Netvarkingų kelių Tauragės rajone toli gražu ne vienas. Ir ne tik iki vienkiemių. Leoniškės kaime gyvenanti 55-erių metų našlė Birutė Knispelienė augina šešiametį dukros sūnų, kuriam jau kitąmet reikės eiti į mokyklą. Dėl kelio sutvarkymo moteris bergždžiai kreipėsi į Mažonų seniūniją ir pernai, ir šiemet, važiavo pas rajono merą. Moteris prašo sutvarkyti kaimo keliuką, kuris eina per išvažinėtą ganyklą. Juo, ypač palijus, o žiemą pasnigus neįmanoma išvažiuoti. Sudėtinga ir eiti. Keliukas per ganyklą iki pat kaimo sodybų išknistas šernų. Per ganyklą iki namų neprivažiuoja greitosios pagalbos automobilis.
