Iš sąstingio pajudėjo projektas, kuriuo numatyta į Tauragę nutiesti dujotiekio atšaką. Jurbarkas magistraliniu dujotiekiu naudojasi jau nuo 2007 metų. Tačiau Tauragės rajono vadovai į Tauragės miestą tieksiamų dujų nauda abejoja.
Į dujotiekį jau investavo 40 mln. Lt
Tikėdama, kad artimiausiu metu pasieks Europos Sąjungos fondų lėšos, reikalingos šiam projektui iš dalies finansuoti, bendrovė „Lietuvos dujos“ skelbia vamzdžių magistraliniam dujotiekiui iki Tauragės miesto nutiesti ir statyti darbų pirkimo konkursus.
Pasak AB „Lietuvos dujos“ atstovės spaudai Sigitos Petrikonytės-Jurkūnienės, jeišie konkursai nebūtų paskelbti, projekto įgyvendinimas dar nusitęstų tiek pat, kiek truktų viešųjų pirkimų procedūros. Magistralinio dujotiekio pirkimo konkursas baigtas, Energetikos ministerija ir kitos atitinkamos valstybės institucijos apie tai informuotos.
Paraiškų dalyvauti skelbiamose derybose dėl statybos darbų pirkimo pateikimo terminas – liepos 18 diena. Vis dėlto pasakyti, kada konkrečiai prasidės darbai, „Lietuvos dujų“ atstovų teigimu, sunku. Esą tik gavus ES struktūrinių fondų lėšas, skirtas šiam projektui įgyvendinti, bus galima įvardyti tikslią statybos darbų pradžią ir pabaigą.
Perdavimo sistemos Šakiai–Jurbarkas–Klaipėda statyba buvo numatyta dar 2007 m. Seimo patvirtintos Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo plane. „Lietuvos dujos“ savo iniciatyva pradėjo įgyvendinti projektą 2007-aisiais, bendrovė įvykdė pirmąjį etapą, pastačiusi magistralinį dujotiekį nuo Šakių iki Jurbarko. Į šiuos projektus „Lietuvos dujos“ jau investavo beveik 40 mln. Lt.
Atvesti į daugiabučius sudėtinga
Tačiau Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius Algirdas Mosėjus gamtinių dujų panaudojimo galimybes Tauragės mieste vertina skeptiškai.
– Realios, apčiuopiamos naudos beveik nėra. Dujos brangios ir gali dar labiau brangti. Mūsų miesto katilinė jų tikrai nenaudos, nes apskritai vyrauja biokuro tendencijos. O „Lietuvos dujoms“ dujas vesti gyventojams, manau, nebus pelninga, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo A. Mosėjus.
Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus, tiekti dujas į daugiabučius būtų sudėtinga, nes tai reikalautų vamzdynų išvedžiojimo, o šie darbai esą nepatiktų daugeliui gyventojų. A. Mosėjus skeptiškai vertina ir gamtinių dujų panaudojimą Tauragės pramonės zonose. Pasak jo, baldų, medienos apdirbimo, maisto pramonės ar siuvimo įmonių vadovai nėra reiškę pageidavimų savo darbe naudoti gamtines dujas.
Alternatyva – labai gerai
Pro Baltrušaičius eisiantis vamzdis taps ranka pasiekiamas Tauragės industriniam parkui. Ar gamtinės dujos paskatins naujų investicijų pritraukimą, ar Tauragės verslas pajus teigiamą gamtinių dujų naudą, teiravomės Tauragės apskrities verslininkų asociacijos pirmininko Dariaus Stankaus.
– Šiuo metu dauguma Tauragės įmonių turi savo katilines, kurias naudoja patalpoms šildyti. Gamybos procesui gamtinių dujų nauda būtų reikšmingesnė, tačiau Tauragės mieste nėra tokių didelių šilumos vartotojų, kaip buvusi „Tauragės keramika“. Reikėtų klausti kiekvienos įmonės atskirai, nes viską reikia skaičiuoti, – sakė D. Stankus.
Verslininkų asociacijos pirmininko nuomone, bet kokiu atveju turėti gamtinių dujų alternatyvą yra labai gerai. Nežinia kada kainų svarstyklės gali pasikeisti vietomis, o gamtinės dujos gali tapti pigesnės nei tradicinis kuras.