Tauragės rajono savivaldybės Viešoji biblioteka skelbia gyventojų apklausą – ar tauragiškiai pritartų naujam bibliotekos vardui? Įstaigos kolektyvas siekia pagerbti amžinybėn išėjusią iš Tauragės krašto kilusią rašytoją, literatūrologę Birutę Baltrušaitytę ir biblioteką pavadinti jos vardu.
– Šią mintį puoselėjau nuo pat pirmųjų savo vadovavimo bibliotekai dienų. Apskritai manau, kad Birutei Baltrušaitytei, vienai garsiausių iš Tauragės krašto kilusių kūrėjų, tauragiškiai dar nėra nusilenkę, – „Tauragės žinioms“ sakė bibliotekos direktorius Sigitas Kancevyčius.
S. Kancevyčius sako, kad prieš keletą metų B. Baltrušaitytės vardu siūlė pavadinti vieną Tauragės miesto gatvių, tačiau, jo teigimu, siūlymas įstrigo miesto seniūnijos stalčiuose.
– Kiek žinau, netrukus vieną miesto gatvę ketinama pavadinti Jūros skersgatviu. Jūros gatvę Tauragė jau turi, kodėl reikia, kad pavadinimai kartotųsi? Gal vertėtų geriau įamžinti žinomus iš Tauragės kilusius žmones, – svarstė bibliotekos vadovas.
Su B. Baltrušaitytės artimaisiais Tauragės bibliotekininkai kol kas nesusisiekė ir savo planų jiems neatskleidė, tačiau tikimasi, kad rašytojos giminės tokiam sumanymui neprieštarautų.
Paklaustas, ar skaičiavo, kiek lėšų prireiks įstaigos dokumentams, antspaudui, iškabai pakeisti, jei ji bus pervadinta, S. Kancevyčius patikino neskaičiavęs.
– Manau, kad daug tai nekainuotų, gal apie 4000 litų, – sakė bibliotekos vadovas.
Bibliotekos apklausą galima rasti savivaldybės interneto svetainėje www.taurage.lt
Rugsėjo 9-ąją Tauragės biblioteka minės 80-metį. Jos kolektyvas tikisi šventę pasitikti jau nauju vardu. Bibliotekos jubiliejų materialiai paremti jau sutiko bendrovės „Ergo Lietuva“, „Tauragės autobusų parkas“ ir keletas kitų. Iš rėmėjų tikimasi surinkti apie 7000 Lt. Už šias lėšas tauragiškiams bus dovanotas bardų vakaras, išleista knygelė.
***
B. Baltrušaitytė-Masionienė, kurios vardą Tauragėje įamžinti siekia bibliotekininkai, gimė 1940 m. spalio 24 d. Lomiuose. Dvidešimties atvyko studijuoti į Vilniaus universitetą ir jį baigusi ten dirbo 36-erius metus. Visus savo mokslinio darbo metus atidavė universiteto Rusų literatūros katedrai. 1971-aisiais apgynė daktaro disertaciją. 1976-aisiais tapo docente, 1991 m. jai suteiktas habilituotos daktarės vardas. 1993 metais tapo profesore.
B. Baltrušaitytė-Masionienė parašė dvylika knygų. Tai literatūrologiniai veikalai: „Dabartinė estų proza“ (1976), „Levas Tolstojus ir Lietuva“ (1978), „Literatūrinių ryšių pėdsakais“ (1982), eilėraščių rinktinė „Žolynų prieglaudoj“ (1980), „Upių pradžioj“ (1982), „Šuliniai“ (1986), „Lietuvninkų ir prūsų žemėj“ (1991), apysakų ir apsakymų rinkiniai „Po pietvakarių dangum“ (1981), „Lieptai“ (1985), „Sugrįžimai“ (1988), „Po Žalgirio kautynių“ (1993). Dvi jos knygos išleistos jau po mirties. Tai kultūros istorijos apybraižų knyga „Baltijos turtas“ ir apybraižų knyga „Mažosios Lietuvos moterys“ (1996). Ne viename kūrinyje rašytoja mini ir gimtojo Tauragės krašto vardą.
B. Baltrušaitytė-Masionienė nugyveno palyginti trumpą gyvenimą. Pasaulį paliko 1996 m. rugpjūčio 2 d.