Botanikos specialistai įspėja, kad po penkerių metų Lietuvoje gali nebelikti kaštonų. Visoje šalyje šiuos gražius medžius užpuolė neseniai mūsų krašte paplitę mikrodrugiai – kaštoninės keršakandės. Tauragės mieste kaštonai taip pat nyksta: parke prie Jūros upės kai kurie visai be lapų, centrinėje miesto aikštėje paliktieji kaip puošmena jau serga. „Tauragės žinios“ miesto šeimininkų – seniūnijos administracijos teiraujasi, kaip ketinama šiuos medžius gelbėti.
Nenorėjusi savo pavardės įvardyti Kauno botanikos sodo ekologė (esą ji tik padeda mokslininkams, kurie šiuo metu atostogauja) „Tauragės žinioms“ sakė, kad kaštonus kenkėjai užpuolė ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
– Šie medžiai nemirs, jei tinkamai jais pasirūpinsime. Nukritusius kaštonų lapus būtina šalinti, geriausia sudeginti. Botanikos sodas stebi šią problemą, ji į Lietuvą atėjo vėliausiai Europoje, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo ekologė.
Pasak specialistės, per vienerius metus visi kaštonai, jei jiems ir nepadėsime išgyventi, neišnyks, pavasarį jie vėl sprogs, augins vaisius, tačiau nenaikinami lapai ligą platins.
Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vedėjas dr. Povilas Ivinskis įsitikinęs, kad penkeri metai gali būti kaštonų gyvavimo Lietuvoje riba.
Šiuo metu rekonstruojamoje Tauragės miesto aikštėje kaip puošmeną pagal projektą nuspręsta palikti du didžiulius kaštonus. Kadangi medžiai seni, labai kuplūs ir aukšti, jie atsparesni kenkėjams, tačiau jau matyti, kad serga. Tauragės miesto seniūnas Virginijus Žilius „Tauragės žinioms“ pranešė, kad seniūnija ketina imtis kaštonų gelbėjimo operacijos.
– Matot, aš pats ne augalų specialistas, elektrikas, tai nelabai ką išmanau. Būtų gaila, jei tokie gražūs medžiai išnyktų. Kai tik iš atostogų grįš seniūnijos apželdintoja Ilona Ambrozienė, spręsime, ką daryti, – sakė V. Žilius.
Seniūno nuomone, nukritusius kaštonų lapus reikėtų kuo skubiau sugrėbti ir sudeginti.