Siekiant, kad gyvenimas mieste būtų geresnis, vien tik atnaujinti senus daugiabučius ar viešosios paskirties pastatus neužtenka. Savivaldybėms pavyks pasiekti kokybiškų rezultatų imantis kvartalinės renovacijos, kuri ne tik užtikrins gerbūvį gyventojams, bet ir padės sutaupyti valstybės biudžeto lėšas bei apsaugos aplinką nuo taršos.
Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės atstovas, energetikos ir termoinžinerijos mokslų daktaras Ramūnas Gatautis sako, kad iki šiol Lietuvoje dauguma resursų buvo nukreipta į pavienių daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinimą, tačiau toks kelias neišsprendžia esminių miesto problemų. Dėl šios priežasties valstybės institucijos siekia daugiau išteklių kreipti į kvartalinę renovaciją.
„Miestas yra vientisas mechanizmas. Namas be inžinerinių tinklų funkcionuoti negali. Jei akivaizdžiai matome, kad mūsų pastatai apšepę, apgriuvę, sudėvėti ir jiems būtinas kapitalinis remontas (renovacija), tai ir inžinieriniai tinklai, aptarnaujantys šį namą, taip pat jau yra susidėvėję, juos irgi būtinai reikia atnaujinti. Pastatas ir miesto inžineriniai tinklai turi atitikti vienas kitą, kaip du dviračio ratai, nes jei dviračiui vieną ratą atnaujinsim, sumontuosim naują padangą, sutepsim guolius, o kitas ratas liks su kiaura padanga ir išlupinėtais stipinais, tokiu dviračiu toli nenuvažiuosim“, – pasakoja R. Gatautis.
Atnaujinamos tarpusavyje susijusios sistemos
Kvartalinę renovaciją reikėtų vykdyti sistemiškai. Pirmiausia turėtų būti atnaujinami pastatai – daugiabučiai, mokyklos, poliklinikos ar kiti privatūs arba viešos paskirties pastatai, vėliau seka kvartalo požeminių inžinerinių tinklų modernizavimas ir tik tada vertėtų imtis kvartalo aplinkos – takų, automobilio stovėjimo vietų, apšvietimo, vaikų žaidimo aikštelių, želdinių ir suolelių.
„Geriausias pavyzdys – centralizuotas pastatų aprūpinimas šiluma. Ne paslaptis, kad seni, sovietų okupacijos metais statyti pastatai, yra energetiškai neefektyvūs. Tvarkingai atnaujinus ir apšiltinus daugiabutį, jo šilumos suvartojimas sumažėja maždaug perpus. Štai todėl būtina keisti namo šildymo sistemą nauja, kuri atitiktų naują pastato šildymo poreikį“, – teigia Statybos ir būsto politikos grupės atstovas.
Inžinerinių tinklų atnaujinimas – iššūkis
Siekiant kokybės ir tvarumo, kiekvienam kvartalui atskirai turėtų būti įvertintos visos inžinerinės ir ekonominės aplinkybės ir galimybės. Suderinti visų inžinierinių tinklų atnaujinimo bei plėtros planus ir techninius sprendimus dažnai yra rimtas iššūkis, tačiau tai yra kelias, siekiant tvarių ilgalaikių sprendimų.
R. Gataučio teigimu, siekiant geriausio rezultato, rekomenduojama sutvarkyti miesto vandens tiekimo, buitinių ir lietaus nuotekų sistemas, taip pat ir elektros tiekimo sistemas, kurios yra susidėvėjusios. Tiesa, skirtingai nuo šilumos tiekimo ir vartojimo, elektros energijos poreikis pastatuose tik auga – namuose atsiranda vis daugiau elektros prietaisų, daugėja elektromobilių.
Savivaldybės turi tinkamai pasiruošti
R. Gataučio teigimu, techniškai ir ekonomiškai racionaliausia visas šias miesto sistemas atnaujinti kartu, remiantis kvartalinės renovacijos principais. Vis dėlto tokiam sprendimui reikia tinkamai pasiruošti – tiek gyventojams, tiek savivaldybėms.
„Miestų atnaujinimas kvartalais – didžiulis iššūkis savivaldai. Tai pareikalaus daug laiko, lėšų, organizacinių pastangų, daugelio institucijų specialistų atsidavimo, gyventojų kantrybės ir geranoriškumo. Siekiant išmokti, ir sumažinti klaidų skaičių, daromi pilotiniai projektai. Kai kurie Lietuvos miestai jau turi patirties vykdant pirmuosius miestų atnaujinimo kvartalais pavyzdžius, iš kurių ateityje visi galėsime pasimokyti“, – teigia R. Gatautis.
Užs. Nr. 54