Naujausio atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai atskleidė, jog nerenovuotų daugiabučių gyventojai labiausiai nerimauja dėl prognozuojamo šildymo kainų augimo ir to, kad ateityje daugiabučių modernizacija brangs. Stebint paskutines tendencijas panašu, kad šios baimės jau greitu metu gali išsipildyti – mokesčiai už šildymą netrukus augs.
Net 75 proc. šildymui naudojamo kuro sudaro biokuras, 17 proc. – dujos, o dar 4 proc. – komunalinės atliekos. Lyginant su praėjusiais metais biokuro kainos išaugo 30–40 proc., gamtinių dujų – dvigubai, ir šie faktoriai lems padidėjusias šildymo kainas.
Šilumos kainų augimas – neišvengiamas
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LTŠA) prezidentas Valdas Lukoševičius pasakoja, kad pastarieji dveji metai šalies gyventojams buvo išskirtiniai – jie galėjo džiaugtis pamažėjusiomis biokuro ir dujų kainomis. Ir nors šio rodiklio kilimas dar nėra drastiškas, tačiau grįžta į 2019 m. šildymo sezono lygį.
„Prieš kelerius metus Centrinės ir Pietų Europos miškus užpuolė žievėgraužiai vabzdžiai, dėl kurių išdžiūvo dideli plotai miškų, dėl to ypač nukentėjo Ukraina ir Baltarusija. Pastarojoje teko iškirsti itin didelius miško plotus, taip susidarė atliekų ir biokuro perviršis, kurį teko skubiai eksportuoti ir realizuoti – tai sudarė beveik 30 proc. Lietuvos rinkos ir kainavo mažiau. Susiklosčiusi situacija lėmė sumažėjusias kainas biokuro rinkoje, tad pastaruosius dvejus metus šiluma buvo pigesnė“, – teigia V. Lukoševičius.
Jo teigimu, nors situacija padėjo sutaupyti, tačiau Baltarusijoje jau atlikti reikalingi sanitariniai kirtimai, o žievėgraužių plitimas buvo sukontroliuotas. Taip pat pačioje Baltarusijoje smulkintos medienos poreikis vis labiau auga, kadangi vyksta vis daugiau elektrinių, katilinių ir celiuliozės bei plokščių fabrikų statybų.
„Neverta galvoti, kad šilumos kainų augimas bus rekordinis, tačiau tokio pigaus biokuro, panašu, jau nebeturėsime. Negana to, medienos atliekų paklausa auga visame pasaulyje, todėl tikėtina, kad šildymo kainos sistemiškai didės“, – teigia V. Lukoševičius.
Kaip sumažinti kainų augimą?
Šilumos kainos kiekviename Lietuvos mieste kiek skiriasi, kadangi jas lemia daug faktorių, pavyzdžiui, biokuro rinka, išskyrus Vilnių, kuriame vis dar sudeginama daug dujų. Tačiau LTŠA prezidentas pažymi, kad šį sezoną mokesčiai už šildymą greičiausiai bus 10–27 proc. didesni nei pernai. Ir nors galutinės kainos dar nežinomos, pabrangimo tikrai sulauksime.
Visgi labiausiai šilumos kainų didėjimą pajaus energetiškai neefektyvių daugiabučių gyventojai, kurių būstuose didžioji dalis šilumos išgaruoja per nesandarius langus, neapšiltintas sienas bei stogą. Ir nors negalime kontroliuoti kuro, naudojamo šiluminei energijai išgauti, kainų, galime pasirūpinti savo būstų energetiniu efektyvumu. Didžiausias potencialas, siekiant mažinti išlaidas už šildymą, slypi renovacijoje.
„Visi šalies daugiabučiai turi šilumos apskaitą, kuria galima išmatuoti realų šilumos suvartojimą. Analizuodami šiuos skaičius matome, kiek konkrečiuose daugiabučiuose šilumos buvo suvartojama prieš renovaciją ir kiek suvartojama po jos. Skirtumai yra milžiniški – vartotojai po būsto modernizacijos gauna sąskaitas, kurios būna 2–3 kartus mažesnės nei prieš tai buvusios. Ir kol vieni gyventojai tame pačiame mieste už šildymą moka virš 100 Eur, kiti, gyvenantys naujuose arba renovuotuose energetiškai efektyviuose būstuose, už šią paslaugą gali išleisti vos 20 Eur“, – pastebi V. Lukoševičius.
Užs.Nr. 62