Dovilė BENDIKAITĖ
Menų sąvoka labai plati. Jai įprastai priskiriami ne tik vaidyba, mada, piešimas, architektūra, poezija, opera, bet ir daugelis kitų sričių. Dažnai girdime vyresnių žmonių pasakymą, kad vaikas gabus menams. Taip apie šiandien jau abiturientę Ritą sakė ir jos artimieji. Rita Mironovaitė teigia, kad iš įvairiausių menų į ne vieną sritį ji pasineria su didžiausia meile. Pokalbis su ja.
– Esi meniška asmenybė. Pirmiausiai pakalbėkime apie piešimą. Tai kada gi pradėjai piešti?
– Piešiu nuo pat mažų dienų ir visur, kur tik įmanoma – ne tik ant baltų popieriaus lapų, bet ir ant drabužių.
– Būna, kad piešiniai gimsta netikėtai. Sakyk, kaip atsiranda Tavo piešiniai?
– Labai retai galvoju, ką piešti. Dažniausiai mintys ateina visai netikėtai. Kai pradedu piešti, nesvarstau, ką piešiu toliau, tiesiog piešiu.
– Kiek laiko atiduodi vienam piešiniui?
– Kiekvienam skirtingai. Kartais užtenka valandos, o kartais prireikia skirti ne vieną dieną. Manau, kad ilgiausiai truks baigti darbą, kurį tapau dabar. Jis labai man svarbus, o tapau jį jau dvi savaites ir dar nematyti galo.
– Dažnai menininkas savo kūrinius parduoda arba dovanoja. Ką Tu darai su savo piešiniais?
– Kai kurie kabo ant sienos namuose, kitus padovanojau. Dėl pardavimo tai dar neatsirado norinčiųjų pirkti.
– Norint sukurti kažką gražaus galima naudoti įvairią techniką – akvarelę, flomasterius. Ką naudoji Tu? Ir kokia technika labiausiai patinka piešti?
– Naudoju pieštukus, spalvotus ir nespalvotus, akvarelę, guašą, akrilinius dažus. Vis dėlto mieliausia piešti nespalvotais pieštukais. Labai norėčiau išbandyti piešti anglimi.
– Pakalbėkim ir apie vaidybą. Kokį vaidybos būrelį lankai ir kaip jame atsiradai?
– Lankau pilies teatrą, jaunimo grupę. Kai buvau 15 metų, turėjau nemažai laisvo laiko. Draugė Laura pasiūlė lankyti kokį būrelį. Nusprendėme pasirinkti vaidybą. Neapsirikome.
– Kaip sutari su jaunaisiais aktoriais? Kiek jų šiuo metu pilies teatre?
– Draugiškai. Bendraujam daugiausiai repeticijų metu, bet mėgstame pabūti kartu ne tik per užsiėmimus, per būrelį. Dabar vaidybos mokosi 15 moksleivių.
– Smagiausias ir įdomiausias Tavo vaidmuo.
– Senos bobulytės vaidmuo vaikiškame spektaklyje „Belekokio gėrio kepurikė“. Tai mano pirmasis pasirodymas viešai, kuris įvyko prieš trejus metus.
– Kada Tavo artimiausias pasirodymas scenoje?
– Dar tiksliai nežinau, manau, kad jau šį mėnesį. Statomas naujas tikrai vertas dėmesio spektaklis. Viską kuriame patys su vadove.
– Kas dar patinka, be vaidybos ir piešimo?
– Labai mėgstu organizuoti renginius, patinka muzika, bet pati nemuzikuoju, o laisvalaikį mėgstu leisti ramiai.
– Apibūdink save trimis žodžiais.
– „Išplaukusi, trenkta“ menininkė (juokiasi – red.).
– Kuo įsivaizduoji save ateityje?
– Seniau svajojau apie dizainerės, aktorės specialybę, šiuo metu labiausiai traukia dailės mokytojos darbas.
– Na ir paskutinis žodis.
– Visus, kurie skaito šį straipsnį, norėčiau pakviesti į savo parodą, kuri vyks jau šį mėnesį. Noriu padėkoti Moksleivių kūrybos centro direktorei Jolantai Kazlauskienei už atkaklumą ir pagalbą išreikšti save. Visiems noriu palinkėti atrasti savo talentus ir nebijoti jų parodyti!