Per madą kalbėti apie problemas, kurios yra tartum visuomenės piktžaizdės – apie atskirtį, skurdą, benamystę – tokį nelengvą kelią pasirinko jauna dizainerė Janina Zibireva, kuri savo pavyzdžiu įrodo, kad verslas gali būti atsakingas ir keičiantis pasaulį. Menininkės sukurtas prekės ženklas „LECH LECHA Design“ sėkmingai skinasi kelią į mados pasaulį ir žmonių drabužių spintas, o pati dizainerė nepamiršta nuolat priminti, kaip svarbu dalytis su tais, kuriems gyvenime pasisekė mažiau.
Kolekcijose – dar kartą atgimę drabužiai
Jei apsilankysite J. Zibirevos kolekcijų pristatymuose, tai atkreipsite dėmesį į tai, kad jos kurti drabužiai yra kitokie nei matyti per televizijos šou ar žurnalų viršeliuose. Ir tai tiesa. Jaunoji kūrėja savo kolekcijose sujungia madą su socialine žinia.
Paskutinei jos kolekcijai buvo panaudoti iš Vilniaus „Carito“ organizacijos gauti dėvėti drabužiai. Jungiant ar persiuvant senus drabužius buvo pasiūti nauji švarkeliai, sijonai, kelnės, suknelės, liemenės, megztiniai ir kiti drabužiai.
„Norėjosi pasiųsti žinią pasauliui – kiek galima vartoti, kur yra besaikio vartojimo ribos, juk galima kurti ir perkurti iš jau esamų daiktų. Tereikia šiek tiek pastangų ir fantazijos, kad pasaulis taptų švaresnis“, – sako J. Zibireva.
Tai ne vienintelė žinutė, kurią buvo galima perskaityti sukurtuose drabužiuose. Įvairiomis spalvomis ir jų kompozicijomis išsiskiriančios drabužių detalės buvo kurtos socialinę atskirtį patyrusių žmonių. Taip, per drabužius, jie tartum vėl grąžinami į aktyvią visuomenę, o visuomenė per piešinius mato ne nusiminusį, o pasiruošusį gyventi žmogų.
Pati prisilietė prie pažeidžiamųjų gyvenimo
Jaunoji kūrėja prieš beveik ketverius metus nusprendė pradėti pokyčius – nešusi paaukoti dėvėtų drabužių, sužinojo apie savanorystę ir nusprendė prisidėti – taip atsidūrė socialinės pagalbos ir integracijos centre „Betanija“.
Čia renkasi tie, kuriems skurdas yra kasdienybė, kurie neturi namų – ir visuomenės akimis – ateities. Diplomuota dizainerė galvojo, kaip gali prisidėti prie pokyčių ir nusprendė kalbėti per madą ir kūrybą. Kartą per savaitę ji vesdavo užsiėmimus priklausomų asmenų bendruomenėje „Aš esu“, taip skatindama jų kūrybiškumą. Maža to, kaip buvo minėta, šie žmonės galėjo įsijausti ir į kūrėjų vaidmenį, nes jų piešiniai atsidurdavo ant dizainerės kurtų drabužių.
Užs. Nr. 114
„Jiems svarbu suteikti viltį, nes negandų parklupdytiems žmonėms svarbiau už duoną yra viltis ir tikėjimas savimi. Jų piešinių perkėlimas ant drabužių buvo tarsi įrodymas, kad jie yra reikalingi ir jų gyvenimas yra prasmingas“, – kodėl pasirinko tokią formą pasakoja dizainerė.
Mada, jungianti atsakomybę ir verslą
J. Zibirevos tikslas – su prekės ženklu „LECH LECHA Design“ kuriamą madą paversti verslu. Tačiau ne bet kokiu. Moteris planuoja, kad taip pasiūtus drabužius įsigytų tie, kuriems rūpi prisidėti prie geresnio pasaulio, kuriems, nors jie ir tvirtai stovi ant kojų, nesvetimos mintys apie pasaulio bėdas. Pasak dizainerės, dalis gautų pajamų būtų skiriama labdarai, dienos centrams, taip pat siekiui grąžinti žmones iš paribio į visuomenę – per darbo vietas ir įvairią veiklą.
Tokių, kaip J. Zibireva, kurie į kasdieninę savo veiklą žiūri atsakingai – vis daugiau. Socialinio verslo idėjos pasaulyje pradėjo plisti praėjusio šimtmečio pabaigoje ir kai kuriose valstybėse jos yra itin populiarios. Šiandien kas ketvirta nauja bendrovė Europoje yra socialinis verslas, o tokio tipo įmonės sukuria apie 10 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto. Socialiniu verslu laikomos tokios organizacijos, kurios savo veikla siekia socialinio ar bendrojo visuomenės intereso arba savo uždarbį investuoja į socialinių siekių įgyvendinimą.
Lietuvoje taip pat siekiama paskatinti socialinio verslo kūrimąsi, todėl Ūkio ministerija yra numačiusi įgyvendinti konkrečias priemones, skirtas palankiai teisinei aplinkai, finansinei ir mokestinei paramos sistemai socialiniam verslui sukurti, taip pat socialinio verslo kultūros kūrimui skatinti ir žinomumui didinti.
Ūkio ministerijai pavaldi VšĮ „Versli Lietuva“, kartu su projekto „Kurk Lietuvai“ ekspertais, jau surengė nemažai socialinio verslo plėtojimo renginių regionuose, taip pat parengė ir visuomenei pateikė socialinio verslo gidą – informaciją, kaip plėtoti socialinį verslą Lietuvoje, kokius kriterijus socialinis verslas turi atitikti pagal gerąją Europos Sąjungos socialinio verslo praktiką.
Daugiau informacijos apie socialinį verslą ir aspektus, į kuriuos reikia atsižvelgti jį kuriant, rasite Ūkio ministerijos tinklalapyje www.ukmin.lrv.lt skiltyje „Socialinis verslas“.
