Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Tauragiškis A. A. tvirtina esąs persekiojamas. Jau šešerius metus. Vyras teigia, kad policijoje nugulę krūvos jo surašytų pareiškimų, įvardytos persekiotojų pavardės, tačiau pareigūnai jo teiginius ne tik vadina prasimanymais, bet ir iš jo juokiasi. Vyras įsitikinęs, kad Tauragėje iki šiol veikia turto prievartautojų gauja, o policija ir jo persekiotojai esą eina išvien. Todėl teisybės rasti jam nepavyksią.
Vyro pasakojimu patikėti iš tikrųjų sunku. Neįtikėtina, kad tokie dalykai gali dėtis čia pat, kur gyvename, – ne filmuose, o realiame nedidelio miesto gyvenime.
Pasak A. A., 2006 metais į jo namus Lomių kaimo apylinkėse, kur jis turėjo pasistatęs sodybą, atvyko žinomo Tauragės verslininko brolis. Tauragiškis „Tauragės žinioms“ įvardijo jo pavardę.
– Pareikalavo manęs parduoti sodybą. Žinoma, vos už kelis tūkstančius litų. Nesutikau parduoti už juokingą kainą, nes jau buvau susiradęs pirkėją. Vėliau vietiniam ūkininkui sodybą pardaviau. Tik, žinoma, ne už tiek, kiek man siūlė tie žmonės. Sodyba buvo labai gražioje vietoje, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo A. A.
Vyras teigia, kad sodybą iš jo pirkti už menką kainą siūlę vyrai netoliese medžiodavę.
Kai tik A. A. pardavė sodybą, esą tuomet ir prasidėjo šantažas ir gąsdinimai.
– Jūs neįsivaizduojate, ką reiškia gyventi nuolatinėje baimėje. Mano dviračio padangos nuolat supjaustomos, kai turėjau automobilį, jo padangas taip pat pjaustydavo. Kai tik kur išeinu, jaučiu, kad mane ir mano šeimos narius seka automobilis. Naktimis į namų langus šviečia šviesos, skleidžiami kažkokie keisti į automobilio signalizaciją panašūs garsai, siuntinėjamos bjaurios žinutės, apspjaudomi mano svečių automobiliai, niokojami kieme palikti daiktai. Jau nebesuskaičiuoju, kiek kartų dėl to esu kreipęsis į Policijos komisariatą, tačiau tyrimai nepradedami arba jei pradedami, jie netrukus nutraukiami, – kalbėjo vyras.
Pasak jo, policija pasikalba su jo nurodytais asmenimis, tačiau jokių priemonių nesiima, esą nėra nusikaltimo sudėties.
Vyras žurnalistei parodė pareigūnų atsakymus į jo skundus. Viename jų rašoma, kad pareigūnai dėl galimo šantažo profilaktiškai pasikalbėjo su verslininku V. P., tačiau tyrimo nepradėjo.
2008-aisiais A. A. buvo sumuštas. Vyras teigia buvęs keturių jaunuolių užpultas Tremtinių kelio gatvėje. Medikai nustatė, kad incidento metu jam buvo sukrėstos smegenys. Vyras patyrė ir kitų sužalojimų – galvoje buvo muštinių žaizdų, kurias prireikė susiūti. Ligoninėje A. A. tuomet praleido penkias dienas.
Nors tauragiškis ir nurodė, kieno buvo užpultas, tačiau Tauragės rajono apylinkės prokuratūra pradėtą ikiteisminį tyrimą nutraukė. Nors tyrimo metu ir buvo nustatyta, kad A. A. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau objektyvių priežasčių, rodančių, kad sužalojimus jis patyrė tariamo plėšimo metu (A. A. policijai teigė, kad užpuolikai iš jo pagrobė piniginę, 20 litų, banko, asmens tapatybės korteles ir dujinį pistoletą), nėra – esą nukentėjusysis galėjo nugriūti nuo dviračio ir dėl to prarasti sąmonę.
– Ką man daryti? – „Tauragės žinių“ klausė tariamai persekiojamas vyras ir tikina artimiausiu metu pirksiąs videokemerą, kad galėtų fiksuoti savo persekiotojų veiksmus.
Tauragės policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko pareigas laikinai einantis Aurimas Banys sako, kad pastaruoju metu naujų pareiškimų iš tauragiškio A. A. negauta.
– Kiek šis pilietis į komisariatą raštu kreipėsi, tiek jam raštu ir buvo atsakyta. Ikiteisminis tyrimas dėl jo sumušimo buvo pradėtas 2008 metais, tačiau vėliau jis buvo nutrauktas. Daugiau tyrimų nebuvo, – sakė A. Banys.
Pasak pareigūno, įrodyti šantažavimo atvejus sudėtinga. A. Banio teigimu, jei žmogus pastebėjo ką nors įtartino arba kad suniokotas jo turtas, kad ir apspjaudyti langai, nedelsdamas turi kreiptis į pareigūnus. Kitaip nustatyti pažeidėjus bus sunku, o įrodyti, kas taip padarė, – labai sudėtinga. A. Banys pritaria – pagelbėtų ir videokamera.
