Į posėdį susirinkę naujosios Tauragės rajono savivaldybės tarybos politikai svarstė savivaldybės įmonių praėjusių metų veiklos ataskaitas. Iš jų paaiškėjo, kad daugiausiai nuostolių – per 600 tūkst. eurų – pernai patyrė UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (TRATC). Bendrovės vadovo Virginijaus Noreikos paaiškinimai tarybos narių neįtikino – už tai, kad ataskaita būtų patvirtinta, balsavo tik trys tarybos nariai iš 24-ių. Ataskaita nepatvirtinta.
Priežastis – per mažas „vartų“ mokestis
Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Virginijus Noreika, Ekonomikos ir kaimo reikalų komitete pristatydamas bendrovės veiklos ataskaitą, sakė:
– Kad ir kaip būtų liūdna, pasigirti negalim: paskutinius trejus metus įmonė baigdavo pelningai, o praėjusiais metais daug veiksnių lėmė, kad nuostolis pasiekė 622 tūkst. eurų. Bendrovės ūkinės veiklos finansinis rezultatas rodo, kad 2022 metais įmonės sąnaudos viršijo pajamas. Lyginant su 2021 metais pajamos sumažėjo 307,5 tūkst. Eur, o sąnaudos padidėjo 462,8 tūkst. Eur.
Pagrindinė neigiamo finansinio rezultato priežastis, pasak jo, – per maža savivaldybių tarybų patvirtinta 1 tonos atliekų sutvarkymo kaina (96 Eur be PVM), kuri nebepadengia atliekų tvarkymo sistemos patiriamų kaštų. Pajamų sumažėjimui daugiausia įtakos turėjo negautos planuotos pajamos iš savivaldybių dėl sumažėjusių atvežtų tvarkyti atliekų kiekių. Pajamų gauta mažiau 209,2 tūkst. Eur negu 2021 m. Sumažėjo ir pajamos už priimtus tvarkyti atliekų kiekius per „vartų mokestį“ tiek į sąvartyną, tiek į Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę (ŽAKA) ir į Didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę (DASA). Iš fizinių ir juridinių asmenų per „vartų mokestį“ ir kitų pajamų gauta 91,1 tūkst. Eur mažiau negu 2021 m. Nors įmonė savo veiklos rezultatui gerinti maksimaliai taupė vidinius rezervus, administravimo kaštus, išaugusios kuro, elektros, sąvartyno taršos mokesčio ir kt. sąnaudos neleido pasiekti teigiamo finansinio rezultato.
Pasak direktoriaus, nors tai, kad atliekų sumažėjo, yra geras rodiklis, tačiau tai irgi „kirto per kišenę“ – pajamos sumažėjo 209 tūkst. eurų. Ankstesniais metais būdavo daug didesnės pajamos sąvartyne iš komercinio srauto, šiemet jos sumažėjo 160-čia tūkst. eurų. Be to, pernai vyko turto vertinimas ir įstatinio kapitalo didinimas, dėl to turto perkainavimo rezervo daugiau kaip 100-u tūkst. eurų padidėjo sąnaudų kaštai.
– Iš viso pajamų pernai gauta 300 tūkst. eurų mažiau, o didžiausias dalykas – kad ženkliai išaugo sąnaudos dėl visiems žinomų priežasčių: ir infliacinių rodiklių, ir energetinių ir kuro kaštų, darbo užmokesčio didėjimo ir t.t., – konstatavo V. Noreika.
Ataskaitoje pateikiamos lentelės rodo ryškų – 2200 t – ir mišrių, ir žaliųjų atliekų mažėjimą visame regione. Pakuočių ir antrinių žaliavų surinkimo rodikliai pagerėjo beveik 3 proc.
Visos TRATC veiklos pajamos 2022 metais buvo 2 mln. 475,7 tūkst. Eur, 2021 metais – 2 mln. 783,2 tūkst. Eur. Pagrindinis pajamų šaltinis – lėšos, gautos už atliekų kiekius, atvežtus į regioninį sąvartyną, DASA ir ŽAKA tolesniam jų tvarkymui.
Sąnaudos augo dėl visiems žinomų priežasčių
Bendrosios TRATC veiklos sąnaudos 2021 m. sudarė 2 mln. 744,8 tūkst. Eur, 2022 m. – 3 mln. 207,6 tūkst. Eur. Veiklos kaštų padidėjimas – 462,8 tūkst. Eur.
Pagrindinės įmonės sąnaudų padidėjimo sritys – ženkliai išaugę technikos eksploatavimo kaštai, elektros energijos sąnaudos, padidėjusios sąnaudos vežėjui už paslaugą dėl kainų pasikeitimo, išaugęs mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, sąnaudos už atliekų deginimo paslaugą, padidėjusios atliekų utilizavimo sąnaudos, padidėjusios darbo užmokesčio fondo išlaidos ir kt. Didelės įtakos kaštų padidėjimui turėjo ilgalaikio turto perkainavimas, dėl to padidėjo ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos. TRATC bendrosios veiklos sąnaudų ir pajamų padidėjimą ar sumažėjimą didele dalimi įtakoja atliekų kiekio pokytis. Didėjant ar mažėjant atliekų kiekiui, keičiasi ir įmonės gaunamos pajamos už jų tvarkymą, tačiau dėl augančių sąnaudų didėja ir kaštai jų sutvarkymui.
2022 m. planuota surinkti 3 mln. 71 tūkst. Eur vietinės rinkliavos mokėtojų lėšų, faktiškai surinktos Vietinės rinkliavos mokėtojų lėšos sudarė 3 mln. 163 tūkst. Eur. Bendrovės vykdomas skolų išieškojimas 2022 m. leido papildomai surinkti 92 tūkst. Eur.
2022 m. bendrovė pradėjo 1842 (2021 m. – 1297) skolų išieškojimo procedūras dėl nesumokėtų Vietinės rinkliavos įmokų Tauragės regione (Tauragės, Jurbarko, Šilalės rajonų ir Pagėgių savivaldybių teritorijos). Bendra išieškomų Vietinės rinkliavos įmokų skolų suma sudarė 156 950 Eur (2021 m. – 108 790 Eur). Pagal pradėtas skolų išieškojimo procedūras 2022 m. Vietinės rinkliavos mokėtojai sumokėjo 74 575 Eur (2021 m. – 38 120 Eur). 2022 m. skolų išieškojimas iš rinkliavos mokėtojų buvo vykdomas per antstolį iš 625 mokėtojų, iš jų 147 buvo perduoti 2022 m.
Į sąvartyną – kuo mažiau atliekų
V. Noreika aiškino, kad Valstybiniame atliekų tvarkymo plane įrašyta, kad nuo 2027 m. komunalinių atliekų bus nebegalima šalinti sąvartynuose.
– Tai iššūkis. Seimas pernai priėmė naują taršos mokestį. Prieš tai buvo laipsniškas apmokestinimo už atliekas šalinamas sąvartyne didėjimas, po 5 eurus ir 2027 m. turėjo pasiekti 50 eurų. Tačiau nuo šių metų įsigaliojo nuostata – 50 eurų plius indeksavimas ir kitais metais mokestis valstybei bus 85 eurai už atliekų toną, pašalintą sąvartyne. Todėl šiemet mūsų didžiausias iššūkis yra kuo mažiau atliekų pašalinti sąvartyne, o kaip alternatyva – kad gyventojai kuo daugiau rūšiuotų, kad mažėtų komunalinių atliekų srautai į jų šiukšliadėžes. Likusios vežamos deginti, tai kainuoja 55 eurą už toną.
Kalbėta ir apie planus
Maisto/virtuvės atliekos turi būti išimtos iš mišrių komunalinių atliekų srauto.
– Tam ruošiamės, įrangą esame susipirkę, turime šiokių tokių sunkumų su pastatu – pagal reglamentą maisto atliekos turi būti priimamos uždaro tipo pastate. Dabar tai didžiausia problema – ieškoma būdų, kaip tai paspartinti, nes finansavimas yra iki šių metų pabaigos, – teigė direktoriaus.
Planuose ir prognozėse – rūšiuojamojo atliekų surinkimo skatinimas bei esamos infrastruktūros išplėtimas, tekstilės atliekų surinkimo plėtra (papildomų konteinerių įsigijimas), antrinių žaliavų ir pakuočių surinkimo konteinerių plėtra, bioskaidžių atliekų (tarp jų maisto/virtuvės atliekų) surinkimo konteinerių plėtra, kompostavimo dėžių individualioms valdoms pirkimas, DASA plėtra bei esamų aikštelių modernizavimas (ašinių svarstyklių įrengimas, plastiko smulkinimo įrenginių įsigijimas, sunkvežimio įsigijimas aikštelių aptarnavimui), ŽAKA plėtra (esamų aikštelių išplėtimas, stoginių įrengimas, papildomos technikos įsigijimas (krautuvų, automobilinių svarstyklių, šakų ir medienos smulkinimo ir komposto pakavimo įrenginių įsigijimas), didžiųjų atliekų rūšiavimo, perdirbimo bei paruošimo pakartotinai naudoti aikštelės su stogine įrengimas, papildomos technikos ir įrangos įsigijimas (konteineriai, presavimo įrenginys, putplasčio apdorojimo sistema) sąvartyno teritorijoje.
Kiti planai – ieškoti galimybių sąvartyno dujas panaudoti elektros ir/ar šilumos energijai išgauti, įrengti saulės jėgainę ant sąvartyne esančių pastatų, išgautą energiją panaudojant savoms reikmėms, filtrato valymo įrenginius sąvartyne rekonstruoti ir atnaujinti esamus valymo įrenginius.
Sprendimų tarybos nariai nemato
Tarybos nariai įmonės vadovo klausė, kokius sprendimus dėl nuostolių sumažinimo priėmė akcininkai.
– Jau pernai tonos kaina turėjo būti 123 eurai. Sąnaudos išaugo, o mums priėmimo kaina nedidėjo. Birželį žadame prie šio klausimo grįžti. Nuo kitų metų į sistemą turėtų įsijungti valstybinė energetikos ryšių reguliavimo tarnyba, kuri dabar kartu su mumis daro skaičiavimus ir rudeniop nustatys regioninę reguliuojamą kainą, o paskui dėl rinkliavos dydžių eisim į tarybą, – aiškino V. Noreika.
Pasak jo, dabar už atliekų šalinimą sąvartyne vadinamasis nepavojingų atliekų sąvartyno valstybės nustatytas taršos mokestis yra 50 eurų, VMI nutarimu pridėtas indeksavimo koeficientas 1,39 proc. ir 21 PVM, iš viso 85 eurai.
– Jei vežtume tokį kiekį kaip 2021 m., valstybei reiktų kitąmet sumokėti vos ne 800 tūkst. eurų, – sakė direktorius. – Stengiamės to nedaryti, visas mišrias atliekas vežame deginti. Nors tai irgi brangu, bet vis tiek pigiau.
TRATC vadovo planai ir skaičiavimai tarybos narių neįtikino. Sigitas Mičiulis siūlė, kadangi Tauragė turi daugiausiai šios įmonės akcijų, parodyti pavyzdį, sukviesti akcininkus ir pareikalauti direktoriaus pateikti viziją, strateginį planą, kaip būtų galima mažinti sąnaudas, didinti pajamas. Esą jei reikia finansinių išteklių, direktorius turi pateikti investicinius planus ir savivaldybės turėtų prisidėti finansiniais ištekliais, turi pateikti paaiškinimus, kas trukdo įstatyminėje bazėje, kad būtų galima kreiptis į Aplinkos ministeriją.
– Manau, kad politiškai reikėtų nepatvirtinti ataskaitos ir pareikalauti iš direktoriaus pateikti strateginį planą, – teigė S. Mičiulis.
Kęstutis Balašaitis net keliskart ragino TRATC vadovą pateikti viziją, kaip įmonė galėtų išlipti iš duobės – esą direktorius ją žada dar nuo tų laikų, kai buvo paskirtas laikinai vadovauti TRATC. V. Noreika teigė planus jau išdėstęs Ekonomikos komiteto posėdyje, padėtis nuolat aptariama ir akcininkų susirinkimuose.
– Jei pritartume ataskaitai, atrodytų, kad viskas su šiuo UAB‘u gerai. Vadovo, kuris neturi vizijos ateičiai, ataskaitai valstiečių–žaliųjų frakcija nepritars. Šito UAB‘o darbu nesam patenkinti,
– pareiškė K. Balašaitis.
Tarybos nariai TRATC vadovo ataskaitos nepatvirtino.
„Kiti akcininkai (kitų savivaldybių merai) bus informuoti, kad Tauragės rajono savivaldybės taryba ataskaitos nepatvirtino, ir kitame akcininkų susirinkime bus keliamas klausimas, dėl kokių priežasčių ataskaita buvo nepatvirtinta“, – Tauragės žinioms“ sakė Tauragės savivaldybės mero patarėjas ryšiams su visuomene Kasparas Bertašius.
