Aktualijos

Kaip bebūtų liūdna, miškai vis dar tampa padangų, plastiko detalių ir kitų automobilinių atliekų „prieglobsčio“ vietomis. Sunku suvokti, kaip galima miške palikti šiukšles, kurios nesuirs ir penkis šimtus ar tūkstantį metų. Prieš kelias dienas už Griežpelkių kalną tokių atliekų aptiko tauragiškis Eugenijus Šaltis.

„Pasivaikščiokite po Tauragės miškus ir dar kartą įsitikinsite, kad Tauragė – automobilininkų miestas. Deja. O tą vietą žmonės vadina LAGERIAIS. Beje, sąvartynas šviežias“ – toks E. Šalčio įrašas feisbuke nepaliko abejingų: komentatoriai keikė šiukšlintojus ir piktinosi jų poelgiu.

Penktadienį „Tauragės žinių“ pakalbintas Lauksargių seniūnas Mindaugas Giačas patvirtino – šiukšlynas tebėra. Pasak jo, tai miškininkų valdos, jiems ir teks išvežti šiukšles. 

– Beje, šioje vietoje tokios pat automobilių atliekos išverčiamos jau ne pirmą kartą. Tada miškininkai buvo sutvarkę, informacija buvo perduota aplinkosaugininkams. Akivaizdu, kad ir šįkart taip padarė tie patys žmonės – pasakojo M. Giačas.

Pasak jo, miškininkams derėtų įrengti vaizdo kameras, tik taip būtų galima nustatyti pažeidėjus.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už aplinkos teršimą numatytos baudos taikomos pagal išmetamų atliekų kiekį, jų pavojingumą ir užterštos teritorijos statusą. Aplinkos užteršimas nepavojingomis atliekomis gali užtraukti baudą nuo 30 iki 2400 eurų, perspėja Aplinkos apsaugos departamentas.
Pažeidėjus stengiamasi išsiaiškinti: nuodugniai apžiūrima teritorija, kurioje žmonės išmeta atliekas, ieškomas jų savininkas.

Aplinkosaugininkai primena, kad buitines atliekas, plastiką, metalą, kartoną, popierių ir stiklą galima išmesti tam skirtuose rūšiavimo konteineriuose. O tokias atliekas, kaip automobilių padangos, statybinės ar stambiosios atliekos, galima nemokamai atiduoti stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėms.

Administracinių nusižengimu kodekse numatytos baudos už aplinkos teršimą (ne tik miško) skirstomos pagal išmestų atliekų kiekį, jų pavojingumą ir užterštos teritorijos statusą. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą atliekos skirstomos į pavojingąsias ir nepavojingas. Pavojingosiomis laikomos tokios atliekos, kurios pasižymi aplinkai toksiškomis arba ardančiomis savybėmis, pavyzdžiui, asbestinis šiferis. Buitinės atliekos paprastai laikomos nepavojingomis.

Aplinkos užteršimas mažesniu negu 100 kub. decimetrų (100 litrų) nepavojingųjų atliekų kiekiu užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 eurų. Saugomose teritorijose užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 60 iki 140 eurų.

Aplinkos užteršimas didesniu nei 100 kub. decimetrų kiekiu baudžiamas 150–300 eurų bauda, saugomose teritorijose – 300–850 eurų.

Aplinkos užteršimas 1 kubiniu metru ir didesniu kiekiu užtraukia 550–1500 eurų baudą, saugomose teritorijose – 1400–2400 eurų.

Už aplinkos teršimą pavojingosiomis atliekomis numatytos 60–2900 eurų baudos.