Nuotraukos iš knygos Pranutė Kvederienė „...pažintas ir nepažintas Algirdas Ražauskas“
1990-ųjų kovo 11-osios pavasario vakarą, šimtas dvidešimt keturi Aukščiausiosios Tarybos deputatai priėmė svarbiausią sprendimą šalies gyvenime. Tiesa, salėje tuo metu jų iš viso buvo 130, tačiau 6 susilaikė. „Prieš“ nebalsavo nė vienas. Šie 124 Lietuvos piliečiai, nusprendę visų mūsų likimą, vėliau pavadinti Nepriklausomybės Akto signatarais. Vienas jų – Algirdas Ražauskas, buvo kilęs iš Tauragės rajono, Skaudvilės krašto. Todėl kovo 11-osios proga, kalbame apie jį. Juolab, kad šio mėnesio 29-ąją dieną sueina 65-tosios A. Ražausko gimimo metinės. Kolegos Seimo nariai A. Ražauską mini tik geru žodžiu, prisimena kaip taurią asmenybę, svariai prisidėjusią prie nepriklausomos Lietuvos pagrindų kūrimo. Ypač didelį dėmesį parlamentaras skyrė žemės ūkio plėtrai, šioje srityje daugiausia ir dirbo. A. Ražauskas yra pasakęs: „Tik protas, mokslas, atsakomybės supratimas ir atkaklus darbas kuria gerą ateitį, geresnį gyvenimą sau ir ateinančioms kartoms“. Tą gyvenimą jis atsidėjęs ir kūrė.
Pasirinko agrarininko kelią
A. Ražauskas gimė 1952 m. kovo 22 d. Tauragės rajono Skaudvilės apylinkės B8tenių kaime Petrės Ražauskienės ir Jono Ražausko šeimoje.
1959–1967 metais jis mokėsi Tauragės rajono Adakavo aštuonmetėje mokykloje, o nuo 1967-ųjų – Skaudvilės vidurinėje vakarinėje mokykloje, kurią baigė 1970 metais. Dar jaunystėje pasirinko agrarininko kelią ir juo ėjo visą gyvenimą. 1968–1970 metais, dar mokydamasis vakarinėje mokykloje, pradėjo dirbti Tauragės rajono „Draugystės“ kolūkio apskaitininku. 1975–1977 metais, neakivaizdžiai mokydamasis Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete, dirbo Skaudvilės sodininkystės tarybinio ūkio agronomu, skyriaus valdytoju. 1978 metais baigė neakivaizdines studijas Lietuvos žemės ūkio akademijoje, įgijo agronomo specialybę. 1977–1980 metais buvo Pakruojo rajono Karolio Požėlos kolūkio vyriausiasis agronomas. Tą patį darbą 1980–1981 metais dirbo Tauragės rajono „Šešupės“ kolūkyje. Nuo 1981 metų savo gyvenimą susiejo su Pakruojo rajono žmonėmis. A. Ražauskas mirė 2008 m. vasario 3 d. Palaidotas Pakruojo rajono Rozalimo miestelio kapinėse.
Signataras Aukščiausiojoje Taryboje ir Seime iš viso darbavosi beveik 7 metus. Už nuopelnus atkuriant Lietuvos nepriklausomą valstybę A. Ražauskas 2000 m. buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
2012-aisiais, minint 60-ąsias A. Ražausko gimimo metines, Seimo parodų galerijoje buvo eksponuojama paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Ražauskas (1952–2008)“. Parodoje buvo eksponuojamos fotografijos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos Respublikos Seimo archyvo fondų, A. Ražausko šeimos archyvo, pristatančios Nepriklausomybės Akto signataro gyvenimo kelią, darbo Aukščiausiojoje Taryboje – Atkuriamajame Seime, 1992–1996 m. kadencijos Seime epizodus.
Sėjo laisvės grūdus
Tuometinis Seimo Pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas minėjimo metu apie Algirdą Ražauską kalbėjo: „prisiminkim: prieš rinkimus į nacionalinį parlamentą Jam ėjo tik 38-ti metai. Jo 38-eri – tai jau ilgas ir ne pūkais klotas kelias. Nuo Tauragės – iki viršūnių. Anksti likęs be tėvo, išmoko ir dirvą arti, ir naminius gyvulius sužiūrėti. <...> O gal kas Jį protegavo, sudarė lengvatines sąlygas? Anaiptol ne! Tačiau Jį rėmė kaimo žmonės, supratę, kad esant padoriam vadovui, kuris nesikratė bet kokio darbo, ir patiems stengiantis, galima buvo ir tais laikais prakusti, pajusti geresnio gyvenimo skonį. Todėl galima nesistebėti, kad žmonės dukart iš eilės rinko Algirdą nacionalinio parlamento nariu.“
Kai vyko esminiai lietuvių tautos gyvenimo pokyčiai – 1990-ųjų pradžioje – buvo paskutinieji, bet dar tarybinio laikotarpio mėnesiai. Tačiau Lietuvoje demokratijos želmenys jau buvo ryškūs: funkcionavo žodžio, spaudos, susirinkimų laisvės, buvo ruošiamasi pirmiesiems po 64 metų autoritarinės, okupacinės pertraukos laisviems rinkimams į Tautos atstovybę. Gordijaus mazgą (tiesa, per du rinkimų turus) perkirto pagrindinė galia – pabudę ir pradėję savarankiškai veikti rinkėjai. Tuo metu susiformavo dvi skirtingos šalies politinės jėgos – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis arba tiesiog Sąjūdis ir savarankiškoji Lietuvos Komunistų Partija (LKP). Sąjūdis buvo pagrindinis revoliucinių permainų variklis. Savarankiškoji LKP veikė paraleliai. A. Ražauskas buvo LKP narys, bet ir vienas Sąjūdžio ir žemdirbių Sąjūdžio kūrėjų Pakruojo rajone.
Kaip rašė vėliau pats Algirdas, Jam galutinai apsispręsti žengti Nepriklausomybės keliu padėjo savarankiškąją LKP nuo imperinio Maskvos monolito atskyręs LKP XX suvažiavimas, kuriame Jis dalyvavo ir kalbėjo. Č. Juršėno teigimu, A. Ražauskas visada turėjo savo nuomonę, savo nusistatymus, kuriuos tvirtai gynė.
Jis pasisakė už Lietuvą susivienijusioje Europoje, kartu su kitais Signatarais 2003 m. parėmė referendumą dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą.
„Jis buvo aktyvus, bet ne daugžodžiaujantis deputatas. Kalbėjo išmanydamas reikalo esmę, remdamasis ne tiek teoriniais išvedžiojimais, o gilia gyvenimiška išmintimi, sukaupta teigiama ūkine patirtimi“, – apie A. Ražausko asmenybę kalbėjo jo kolega Č. Juršėnas.
Gynė žemdirbius
A. Ražauskas buvo ypač aktyvus Taryboje žemės ūkio klausimais. Jis daug nuveikė ne tik kuriant ir tobulinant Žemės ūkio bendrovių įstatymą, bet ir aktyviai prisidėjo prie naujos žemdirbių savivaldos organizacijos formos – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos kūrimo. A. Ražausko nuopelnas tame, kad ši asociacija tapo tikra ūkinius vienetus vienijančia organizacija. Joje jis ėjo viceprezidento ir prezidento pareigas, buvo Lietuvos žemės ūkio rūmų prezidiumo narys.
„Jam labai skaudu buvo, kai atgavus nepriklausomybę kaimą nusiaubė viską griaunanti privatizavimo banga su skaudžiausiomis, daug kur tragiškomis pasekmėmis. Jį jaudino nevilties apimtų, jokios perspektyvos nematančių kaimo žmonių likimai ir iš visos širdies jis troško jiems padėti“, – apie A. Ražausko gilų susirūpinimą Lietuvos žemės ūkio ateitimi kalbėjo Seimo narys Bronius Pauža.
A. Ražauskas vienas pirmųjų suprato, kad žemdirbius reikia burti į stambius kooperatyvus, nes tik taip įmanoma užtikrinti konkurencingą Lietuvos žemės ūkį sparčiai globalėjančios Europos kontekste. Jis buvo įsitikinęs, kad nepriklausomai valstybei reikia daugiau žemės ūkio produkcijos, perdirbamajai pramonei žaliavos, reikėjo ne tik aprūpinti šalies gyventojus maisto produktais, bet kuo didesnę jų dalį eksportuoti. Jauni besikuriantys valstiečių ūkiai to užtikrinti negalėjo. Parlamentaras tikėjo, jog tik stambūs, bendrovių pagrindu susikūrę ūkiai galėjo gaminti pagrindinę žemės ūkio produkciją ir užtikrinti jos prieaugį. Algirdas Ražauskas to siekė ir Seime, ir kelias kadencijas vadovaudamas Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijai. Dirbdamas AT–AS ir 1992–1996 metų Seime dažniausiai kalbėjo aktualiais agrariniais ir kaimo reikalų, žemės ūkio įmonių privatizacijos klausimais.
Biografija nugulė knygoje
60-osioms metinėms paminėti Pranutė Kvederienė išleido knygą „...pažintas ir nepažintas Algirdas Ražauskas“. „Knygoje rašoma apie 1990 metų Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataro Algirdo Ražausko (1952–2008) gyvenimą – vaikystę, jaunystę, gamybinę ir politinę veiklą, jo pastangas palengvinti ne tik vadovaujamo ūkio, bet ir visos šalies žemdirbių gyvenimą,“ – taip pati autorė skaitytojams pristato biografinę apybraižą. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis iš signataro gyvenimo ir politinės karjeros, pagyvinta A. Ražausko bendraminčių Seime ir Pakruojyje pasisakymais apie savo kolegą. Leidinyje „nepamirštama“ pateikti ir jo oponentų kritinių pasisakymų.
Taip pat Tauragės rajono Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros skyriuje saugomas Reginos Vingienės parengtas kraštotyrinis darbas „Algirdas Ražauskas – Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras iš Adakavo krašto“.
Parengta pagal lrs.lt informaciją
Nuotraukos iš knygos Pranutė Kvederienė „...pažintas ir nepažintas Algirdas Ražauskas“
