Dėl plintančio afrikinio kiaulių maro (AKM) visoje Lietuvoje imtasi skaičiuoti šernų populiaciją. Apskaitos metu nustatyta, kad Tauragės rajone yra maždaug 347 šernai. Pasak Tauragės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovo, toks skaičius yra geras ženklas rajonui, tačiau po jauniklių atsivedimo populiacija gali padidėti net dvigubai.
Anksčiau šernus skaičiavo medžiotojai
Kaip praneša Aplinkos ministerija, nemažoje šalies teritorijos dalyje šernų gausa jau sureguliuota iki VMVT reikalaujamo tankio – pusės šerno viename kvadratiniame medžioklės ploto kilometre.
Kad būtų patikslintas jų populiacijos dydis ir būtų galima toliau planuoti prevencines priemones prieš AKM, nuspręsta per paskutines dvi žiemos savaites suskaičiuoti šalyje besiganančius šernus. Buvo vykdoma vizualinė šių gyvūnų apskaita prie priviliojimo vietų – vadinamųjų šėryklų.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos tarnybos Tauragės rajono agentūros vyriausiasis specialistas Petras Survilas „Tauragės žinias“ informavo, kad skaičiavimui meteorologinės sąlygos buvo itin nepalankios, tad galima nemaža paklaida.
– Rajone suskaičiavome 347 šernus. Tačiau nebuvo sniego, nesimatė pėdsakų, todėl galima 10–15 procentų paklaida. Perdavėme duomenis departamentui. Jau ir neatsimenu, kad būtų buvęs toks visuotinis skaičiavimas. Iki šiol visada preliminarius skaičius pateikdavo medžiotojų būreliai – jie surašo, kiek sumedžiojo, kokia maždaug teritorijoje populiacija užfiksuota, – paaiškino P. Survilas.
Populiacijos didėjimo nesibaimina
Skaičiuojant šernus galėjo dalyvauti ne tik miškų urėdijų, veterinarijos tarnybų, aplinkos apsaugos agentūrų specialistai, bet ir nevyriausybinių organizacijų atstovai bei kiti suinteresuoti asmenys. Tačiau P. Survilas tvirtino, kad Tauragės rajone tokių pagalbininkų neatsirado. Prisijungė tik keletas medžiotojų.
Tauragės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Vaidotas Gudžiūnas žurnalistei tvirtino, kad skaičiai geri, tačiau greitai gali keistis.
– Skaičiavimas buvo reikalingas, kad galėtume planuoti priemones afrikinio kiaulių maro prevencijai. Pagal planą, viename rajono kvadratiniame kilometre turi būti 0,5 šerno. Tokie populiacijos skaičiai numatomi 2017-iems metams. Tačiau, panašu, kad jau dabar populiacija pakankamai sureguliuota. Pagal dabartinius skaičiavimus Tauragės rajono vienam kvadratiniam kilometrui tenka net mažiau nei 0,5 šerno. Tiesa, tuoj bus paršiavimosi laikas, tad populiacijos skaičius gali padidėti net dvigubai, – kalbėjo V. Gudžiūnas.
Visgi specialistų naujos vados skaičius nebaugina – jie įsitikinę, kad šernų sumedžiojama pakankamai, kad reguliavimas būtų išlaikytas.
– Už sumedžiotą 1–2 metų amžiaus šerno patelę yra mokama 50 eurų išmoka. Už vyresnę nei 2 metai – 100 eurų. Tad, manau, jog šernų tankį pavyks išlaikyti tokį, koks yra, – tikino Tauragės VMVT viršininko pavaduotojas.
Liga šalyje plinta jau 2 metus
Pirmasis AKM atvejis Lietuvoje užfiksuotas 2014 metų sausį, ištyrus nugaišusio šerno liekanas. Praėjusiais 2015 metais AKM užfiksuotas 132 šernams. Taip pat nustatyta 13 ligos židinių Lietuvos ūkiuose. Kaip skelbia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, teko sunaikinti 54 užsikrėtusias kiaules. Palaipsniui AKM užfiksuojamas vis arčiau mūsų rajono. Naujausi susirgimo atvejai, esantys arčiausiai Tauragės rajono – Kupiškio ir Trakų rajonų savivaldybėse.
Žmonėms ar kitiems gyvūnams ši liga nėra pavojinga. Tačiau užsikrėtusių gyvūnų mėsą sunaikinti būtina, kad būtų užkirstas kelias ligos plitimui. Tai turi didžiulės įtakos šalies ekonomikai.
