Daiva Sitnikienė
Į „Tauragės žinių“ redakciją paskambinęs vyras piktinosi dėl neizoliuotų šilumos trasų.
– Dėl mokesčio už šildymą verda diskusijos. Tačiau, kai pamatai, kad šiluma išeina į orą, ima pyktis. J. Tumo-Vaižganto gatvėje, už sankryžos su Bernotiškės gatve, aiškiai matosi, kur išeina šiluma – sniegas virš šiluminės trasos nutirpęs, net žolė žaliuoja. Kodėl tokia situacija? Juk už šilumą mokame mes, eiliniai gyventojai, – telefonu rėžė vyras.
UAB „Tauragės šilumos tinklai“ direktorius Vaclovas Karbauskis paaiškino, kad bet kokios energijos perdavimo metu, dalis jos prarandama.
– Elektros energijos perdavimo ir skirstymo nuostoliai siekia 10–11 proc. elektros energijos kiekio, pagaminto elektrinėse. Centralizuoto šilumos tiekimo tinkluose 2013 m. vidutiniai šilumos energijos nuostoliai respublikoje buvo 15,75 proc., „Tauragės šilumos tinklų“ šilumos energijos nuostoliai siekė 15,9 proc. energijos kiekio, pagaminto katilinėse. Šilumos trasų atnaujinimo darbai duoda rezultatus, nes dar 2007 metais nuostoliai siekė 25 proc., – dėstė bendrovės vadovas.
Anot jo, „Tauragės šilumos tinklai“ eksploatuoja 34,8 km šilumos trasų. Iš jų, apie 35 proc. šiuo metu yra atnaujintos paklojus pramoniniu būdu izoliuotus vamzdžius. Likusi dalis šilumos trasų yra įrengtos požeminiuose kanaluose, įrengimo metu uždėta izoliacija ir ją prilaikanti danga. Tokių trasų amžius siekia 25–45 metus.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), patvirtindama 2012–2014 metų bazinę šilumos energijos kainą „Tauragės šilumos tinklams“ nustatė, kad normatyvinis šilumos energijos kiekis, kuris galimai bus prarandamas šilumos trasose, bus 494 kWh/metrui trasos per metus. 2014 metais Tauragės trasose faktiniai nuostoliai buvo 372 kWh/metrui trasos.
– Jau keletą metų atnaujiname šilumos trasas pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais, taip užtikrindami mažesnius šilumos nuostolius eksploatacijos metu. Tačiau neišvengiamų ir objektyvių šilumos nuostolių trasose nepanaikinsim, – tvirtino V. Karbauskis.