Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad esant aukštai oro temperatūrai, kai termometro stulpelis vidurdienį šokteli iki 27–30 laipsnių, mūsų klimatinėje zonoje reikia papildomai pasirūpinti gyvūnais (arkliais, galvijais, avimis, ožkomis, kiaulėmis, naminiais paukščiais ir kitais augintiniais).
Nerekomenduojama gyvulių ganyti atviruose laukuose, po tiesioginiais saulės spinduliais. Esant galimybei, reikėtų juos ginti į pavėsį, po medžiais arba specialiai įrengti pavėsines. Geriausiai gyvulius laikyti žemesnės temperatūros patalpose, vėsesniuose tvartuose. Gyvuliai turi būti nuolat aprūpinami pakankamu kiekiu vandens.
Veikiant tiesioginiams saulės spinduliams, gyvūnai gali patirti šilumos ir saulės smūgius, išsekimą, dėl šilumos poveikio ar karščio sukeltus raumenų spazmus. Didžiausią pavojų vasarą kelia šilumos smūgis. Jis pasireiškia kūno temperatūros pakilimu (temperatūra gali viršyti 40 laipsnių), dėl ko gali atsirasti centrinės nervų sistemos sutrikimų, gyvūnų elgesio pakitimų. Apie gyvūno šiluminį perkaitimą taip pat gali rodyti tokie požymiai, kaip silpnumas, vangumas arba priešingai – dirglumas, neramumas. Padažnėja pulsas ir kvėpavimas. Gyvūnai prakaituoja, gali eiti svyruodami, sumažėja ar visai išnyksta apetitas. Nesuteikus laiku pagalbos, gyvūnai gali nugaišti. Jei gyvūnas praranda sąmonę, išnyksta refleksai, tuomet padėti jau nebegalima. Pirmoji pagalba šilumos smūgio ištiktam gyvūnui – nuvesti į pavėsį, ant galvos pilti šaltą vandenį arba dėti šaltus kompresus ir skubiai kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Primename, kad per karščius labai pavojinga be priežiūros palikti savo augintinius transporto priemonėse, kadangi saulėje uždara transporto priemonė įkaista labai greitai.
Šilumos smūgis dažniau ištinka nepratusius prie fizinio krūvio, nušertus gyvūnus, laikomus netinkamai vėdinamuose tvartuose. Dėl fiziologinių ypatumų, jautriausi šilumos smūgiui yra kiaulės ir paukščiai, todėl patariama ypač juos saugoti.