Urtė DRĄSUTYTĖ
Lietuva tapo kosmine valstybe – sausio 9-oji mūsų šaliai tapo istorine diena. Lietuviški palydovai „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“ paleisti į kosmosą. Lietuvos atstovai visam pasauliui įrodė, kad mūsų šalyje gausu ne tik kūrybingų, tačiau ir labai protingų bei gabių žmonių. Paleidus pirmuosius lietuviškus palydovus į orbitą, bus pradėti pirmieji kosmoso tyrimai. Tikimasi ne tik sukurti naujas galimybes verslui ir technologijų plėtrai, bet ir suburti lietuvius mokslininkus visame pasaulyje. Manoma, kad Lietuvai tapus kosmine valstybe bus skatinamas teigiamas jaunimo požiūris į tiksliuosius, technologijų mokslus, paskatins moksleivius rinktis perspektyvias specialybes. Tauragiškiai taip pat žengia koja kojon su naujovėmis.
Tikėjo lietuvių sėkme
Tauragės Žalgirių gimnazijoje dirbantis fizikos mokytojas ekspertas Antanas Kiniulis „Tauragės žinioms“ atviravo tikėjęs, kad veržlūs ir ambicingi lietuviai sulauks pasisekimo.
– Laukiau šios dienos, nes tikėjau, kad tai anksčiau ar vėliau įvyks. Prieš dvejus metus Žalgirių gimnazijoje mano autoriniame projekte „Tarp Žemės ir kosmoso“, skirtame Tarptautinės kosmonautikos ir aviacijos dienai paminėti, dalyvavo Lietuvos kosmoso asociacijos prezidentas Vidmantas Tomkus. Tuomet paklaustas žurnalistų, ar Lietuva iš tiesų planuoja tapti kosmine valstybe, svečias atsakė, kad Lietuvai tapti kosmine valstybe yra vienas strateginių tikslų. Galime tik pasidžiaugti, kad tai, kas dar prieš dvejus metus atrodė sunkiai pasiekiama, galiausiai tapo realybe, – kalbėjo pedagogas.
Pasak entuziasto, perspektyvos, paleidus į kosmosą pirmuosius palydovus, atsiveria be galo didelės.
– Jau dabar lietuviai nano palydovų srityje išsiveržė į priekį. Dalyvaudamas tarptautinėse konferencijose „Space Economy in the Multipolar World“, kurias organizuoja Lietuvos kosmoso asociacija, matydamas, kad jose dalyvauja pagrindinių pasaulio kosminių valstybių specialistai iš ES, JAV, Rusijos, Japonijos, Kinijos, galiu drąsiai teigti, kad Lietuva turės dar didesnes galimybes dalyvauti naujose integracinėse kosmoso įsisavinimo programose, – patirtimi dalijosi A. Kiniulis.
Skatina kurti ir domėtis
Antanas Kiniulis sako neabejojantis, kad ir tauragiškiai gali prisidėti prie miesto ir gimtosios šalies garsinimo.
– Tikrai tikiu, kad ir tauragiškiai gali pasiekti panašių rezultatų ir taip pat prisidėti prie Lietuvos garsinimo. Todėl ne tik vykdau kasmetinį projektą, kad mokiniai turėtų galimybę susipažinti su kosmonautikos ir aviacijos profesionalais, bet ir pakviesti Lietuvos kosmoso asociacijos 2012 metais su Žalgirių gimnazijos mokiniais Simonu Pauliku ir Benediktu Liaudansku įsijungėme į Cansatų ir bepiločių orlaivių konkursą. Su savo pagamintu „Cansatu“ dalyvavome bandomuosiuose skrydžiuose ir finaliniame šio konkurso etape pernai liepos 6 dieną Ignalinos aerodrome. Dalyvavo komandos iš Vilniaus, Kauno, Ukrainos ir Tauragės, – kalbėjo A. Kiniulis.
Jau dabar Žalgirių gimnazijos moksleiviai gali pasidžiaugti sukūrę savo nano palydovo modelį „GreenSat“ – mini kompiuterį, kuris atviroje erdvėje fotografuoja, jame integruota GPS funkcija. Cansat (palydovas iš skardinės) – nano palydovo modelis. Toks palydovas skrisdamas turi atlikti tam tikras užduotis: nufotografuoti tam tikrus objektus, perduoti duomenis į Žemę ir sėkmingai nusileisti.
Apibendrindamas A. Kiniulis sakė, kad pasiekimai ir mažame miestelyje įmanomi, tačiau tai programos, kurios kainuoja, tam reikalingas ne tik mokytojo ir mokinių entuziazmas, bet ir materialinė parama:
– Pernai įrangos įsigijimą (90%) finansavo Kosmoso asociacija, tačiau norint dalyvauti ateityje mokyklai tai jau per brangu. Todėl būtų džiugu, jei prie būsimų tauragiškių pasiekimų prisidėtų ir entuziastingi verslininkai bei Tauragės savivaldybė, – viliasi mokytojas.
Kas, kaip ir kodėl
„LituanicaSAT-1“– vienas iš dviejų pirmųjų Lietuvos palydovų, iš NASA skrydžių aikštelės Jungtinių Valstijų Volopo saloje paleistų į kosmosą sausio 9 dieną, 20.07 val. Lietuvos laiku. Tokiu palydovui suteiktu pavadinimu siekiama pagerbti Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą. Tuo pat metu paleistas ir kitas lietuviškas palydovas – „LitSat-1“.Raketa „Antares“ pakėlė krovininę kapsulę „Cygnus“, kurioje – pirmieji mūsų šalies specialistų sukurti palydovai. Sekmadienį prasidėjo palydovo „LituanicaSAT-1“ misija – kapsulė buvo prijungta prie Tarptautinės kosminės stoties. Palydovus iš Tarptautinės kosminės stoties į atvirą kosmosą ketinama paleisti po 43 ten praleistų dienų. Orbitoje po pusmečio jie sudegs. Palydovo skriejimo greitis – 7,8 km/s. Lietuviškus palydovus„LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“ pakėlė maždaug 13-os aukštų pastato ilgio, 40 metrų, raketa „Antares“, kuri kartu su visu kroviniu sveria 281 toną.
